"Darome, ką galime. Suteikite Konkurencijos tarybai daugiau galių – darysime daugiau." Taip teisinosi Konkurencijos tarybos (KT) pirmininkas Jonas Rasimas, iškviestas pasiaiškinti į Seimą.

Namų darbus išmoko

J.Rasimui vakar teko atsakyti į parlamentarų klausimus dėl kylančių maisto ir degalų kainų. Parlamentarai norėjo sužinoti, ar KT vykdo sistemingą maisto kainų stebėseną ir kokių priemonių ėmėsi reaguodama į pastarąjį maisto produktų kainų augimą. Seimo nariai taip pat klausinėjo apie priežastis, lėmusias maisto produktų kainų augimą.

Tačiau ant kilimėlio iškviestas J.Rasimas išliko šaltas ir ramus. KT vadovas per jam skirtas 15 minučių greitakalbe išrėžė visus iš anksto pasiruoštus atsakymus. Parlamentarai jem net papriekaištavo, kad dėl žirniais beriamų žodžių jie nesuprato dalies informacijos ir paprašė atsakymus papildomai atsiųsti jiems raštu.

"KT veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos privalomai stebėti mažmenines maisto kainas. Tai daro Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras", – atsakydamas į klausimą apie maisto kainų stebėseną teigė J.Rasimas.

Kalbėdamas apie maisto produktų brangimo priežastis jis pasigyrė, kad reaguodama į pastarąjį kainų augimą, KT atliko rinkos tyrimą ir savo iniciatyva pradėjo ieškoti kartelinių susitarimų. Dėl to jau atliktos kratos didžiausiose duonos gamybos ir pieno perdirbimo įmonėse, prekybos tinkluose.

"Dabar analizuojama visa KT gauta informacija. Plačiau šio tyrimo komentuoti negaliu, nes tai keltų grėsmę jo sėkmei", – pridūrė KT vadovas. O apie konkrečias maisto brangimo priežastis parlamentarams jis pasiūlė pasiskaityti KT interneto svetainėje pateiktoje ataskaitoje.

Reguliavimas – paskutinė priemonė

Seimo nariai J.Rasimo klausė, kokių teisės aktų pakeitimų reikia, kad kainos būtų efektyviau reguliuojamos. Tačiau nuo šio klausimo KT vadovas taip pat išsisuko.

"Iš klausimo formuluotės sunku suprasti, ar norima atsakymo apie tai, ko reikia, kad jau reguliuojamos kainos būtų reguliuojamos geriau, ar klausiama apie tai, ko reikia, kad šiuo metu nereguliuojamos kainos būtų įtrauktos į reguliuojamųjų sąrašą", – atsakė KT vadovas.

J.Rasimas įsitikinęs, kad dėl teisės aktų pakeitimų pirmiausia žodį tarti turėtų minėtų sektorių reguliuotojai – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės tarnyba bei Ryšių reguliavimo tarnyba.

"Konkurencijos tarybai joks įstatymas nepaveda reguliuoti kainų. Tarybos uždavinys yra ieškoti konkurencijai kliudančių veiksnių. Tačiau Kainų įstatymas numato, kad jei rinkos kainų ir tarifų dinamika sukelia ekonomikos funkcionavimo sutrikimų, kurie pažeidžia Lietuvos ūkio arba gyventojų interesus, Vyriausybė gali sustabdyti arba apriboti rinkos kainų didėjimą pusmečiui", – ištraukomis iš įstatymų gynėsi J.Rasimas.

Jis taip pat pabrėžė, kad KT visada pasisako už konkurenciją skatinančias priemones, o kainų reguliavimą laiko paskutine leistina priemone, kuri turėtų būti naudojama tik tuo atveju, kai jau nebelieka kitų galimybių kainas grąžinti į konkurencinį lygį.

Nori daugiau galių

Pasak J.Rasimo, pastaruoju metu kyla daug nesusipratimų dėl KT galių bausti įmones už galbūt per aukštas kainas. Tačiau pirmiausia esą reikėtų pasakyti, kokios kainos nėra per didelės.

"Be to, jei KT imtų bausti už per aukštas kainas, ji taptų reguliuotoja. Kainų reguliavimas šiuolaikinėje ekonomikoje turi būti aiškiai apibrėžtas įstatymais. Jei dabar pradėtume bausti įmones už per aukštas kainas, kiltų didžiulis teisinis netikrumas, verslas nežinotų, už ką yra baudžiamas", – aiškino KT vadovas.

Esą Seime jau yra užregistruotos teisės aktų pataisos, numatančios KT suteikti daugiau galių. Jas priėmus tarybos galimybės būtų gerokai išplėstos. Tiesa, tokiu atveju veikiausiai reikėtų didinti įstaigos darbuotojų skaičių. J.Rasimas apgailestavo, kad valdžia sunkmečiu tam tikriausiai neras lėšų.

"Vienas veiksmingiausių būdų būtų stiprinti KT galias, nedaryti jokio politinio spaudimo ir leisti tirti draudžiamus susitarimus", – į klausimą, kokių įstatymų pakeitimų reikėtų, kad KT pagaliau nebebūtų bedantė ir vykdytų visas savo funkcijas niekieno neraginama, atsakė J.Rasimas.

Pasigyrė rezultatais

Parlamentarai taip pat domėjosi, kokių priemonių buvo imtasi, kad Lietuvoje benzino kaina neviršytų šios rūšies degalų kainos šalyse kaimynėse. Tačiau į šį klausimą jie taip pat gavo tik formalų atsakymą.

J.Rasimas pabrėžė, kad benzino ir dyzelino kaina susikuria rinkos sąlygomis, tad KT jų reguliuoti negali. Nustatyta, kad Latvijoje ir Estijoje degalai kainuoja pigiau nei Lietuvoje, nes minėtų šalių rinkos yra konkurencingesnės nei mūsų šalies – latviai ir estai gali lengviau atsivežti degalų.

KT pradėjo tyrimą dėl Energetikos ministerijos atsisakymo degalais prekiaujančioms įmonėms išduoti leidimą privalomąsias atsargas laikyti ne Lietuvoje. Be to, teismo sprendimu antrą kartą pradėtas tyrimas dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų Mažeikių įmonėje. Taip pat tiriami degalinių valdytojų veiksmai mažmeninėje rinkoje.

"KT veiksmai jau duoda rezultatų, tačiau reikia suvokti, kad tarybos galimybės paveikti galutines kainas yra labai ribotos. Kita vertus, KT informuota, kad "Orlen Lietuva" neseniai sumažino didmenines savo produkcijos kainas pirkėjams Lietuvoje. Taigi galime pagrįstai daryti išvadas, kad KT veiksmai turėjo teigiamą įtaką degalų kainų suvienodėjimui Baltijos šalyse", – sakė J.Rasimas.

Pataisė Prezidentę

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, kad svarstys galimybę prekybininkų antkainius reguliuoti įstatymu, pasirodo, buvo klaidingai suprasta.

Anot valstybės vadovės patarėjos Solveigos Cirtautienės, maisto produktų rinkoje Prezidentė mato negatyvių tendencijų, dėl kurių "būtina imtis neatidėliotinų teisinių ir administracinių priemonių". "Prezidentė jokiu būdu nepasisako už komandinę ekonomiką", bet mano, kad mažų ekonomikų šalyse, taip pat Lietuvoje, kainų stebėsena ir nepagrįstų kainų kontrolė yra būtina. S.Cirtautienė kraštutine priemone pavadino įstatymo nuostatą, kuri leidžia Vyriausybei sustabdyti arba apriboti rinkos kainų ir tarifų didėjimą ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams, jeigu rinkos kainų ir tarifų dinamika sukelia arba gali sukelti ekonomikos funkcionavimo sutrikimų, kurie pažeidžia ūkio ir gyventojų interesus. Prezidentė taip pat ketina siūlyti griežtinti atsakomybę už draudžiamus veiksmus ir susitarimus.