Kelmės rajono Liolių pagrindinėje mokykloje mokosi 98 miestelio ir aplinkinių kaimų vaikai, pusė tiek – Maironių skyriuje, prijungtame prie mokyklos pernai. Atsivežti mokinių prieš pamokas po kaimus važinėja du autobusiukai.

Dėl mažo mokinių skaičiaus trečiokai mokosi su ketvirtokais, septintokai su aštuntokais. Maironių skyriuje sujungtos beveik visos klasės.

„Ugdyti mokinius jungtinėje klasėje mokytojui daug sudėtingiau, nes dvi ugdymo programos, nors ir gretutinėms klasėms – trečiai ir ketvirtai ar septintai ir aštuntai, yra sudėtingas ugdymo procesas. Bet galbūt gerai, kad tose jungtinėse klasėse nėra labai daug mokinukų“, – sako Kelmės r. Liolių pagrindinės mokyklos direktorius Albertas Pumputis.

Pasak mokytojų, ar klasėje penki mokiniai, ar dvidešimt, pamokoms rengtis reikia taip pat. Mažėjant rajone mokinių, kartu ir mokyklų, mokytojams tenka apvažiuoti daugiau kaimo mokyklų, kad susirinktų pamokų skaičių, reikalingą etatui. Jau pradeda trūkti ir mokytojų.

„Gamtos mokslų – fizikos, chemijos, biologijos – mokytojų sudėtinga surasti, nes krūviai maži. Pradeda trūkti ir matematikos mokytojų, ir istorikų, ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų – artėja tokia problema“, – teigia Kelmės r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, daugiausia mokyklų, kuriose yra jungtinės klasės, – kaimuose.

„Kiekvienos mokyklos, nepaisant to, kur ji yra – didelio miesto viduryje ar mažame gražiame kaimelyje, pagrindinis tikslas –kad vaikui būtų sudarytos sąlygos įgyti kokybišką išsilavinimą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pagal mokinių mokslo pasiekimus Kelmės rajono mokyklos nėra tarp blogiausių, bet ir iki geriausių joms toli.

Pasak ministrės, ar ilgam išliks Liolių pagrindinė mokykla priklauso ne tik nuo mokyklos, bet ir nuo rajono savivaldybės požiūrio bei rūpinimosi ja.