Jei vaikas į užsienio valstybę išvažiuoja trumpam, vieno iš tėvų, nevykstančio kartu, sutikimas nėra būtinas, LRT RADIJUI sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė. „Tačiau, jei vertintume remdamiesi Hagos konvencijos kontekstu, minėtas sutikimas būtinas tais atvejais, kai vaikas, nesulaukęs 16 metų, išvyksta iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienio valstybę ar grįžta į užsienio valstybę, kurioje nuolat gyveno“, – pabrėžia tarnybos vadovė.

– Ar situacija, kai vaikas išvyksta su vienu iš tėvų, bet be liekančio tėvo ar motinos sutikimo, teisiškai galima?

– Tuo atveju, jei vaikas į užsienio valstybę išvažiuoja laikinai ir trumpam, vieno iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu, sutikimas nėra būtinas.

– Tad imkime situaciją, kai Indijos pilietis be motinos sutikimo išsivežė vaiką. Galbūt jis vaiką išsivežė laikinai ir trumpam?

– Tokių duomenų mes neturime ir sužinosime tik tada, kai pats vaiko tėvas praneš, ar jis ketina grįžti į vaiko gyvenamosios vietos valstybę ir ar ketina grąžinti vaiką.

– Sakote „laikinai ir trumpam“. Ar svarbu, į kokią šalį išvykstama? Ar tai galioja tik Europos Sąjungoje?

– Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka buvo pakeista vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nebereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis.

Vaikui išvykstant į valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, su vienu iš tėvų, kartu nevykstančio kito tėvo sutikimas taip pat nėra būtinas. Tačiau tuo atveju, jei vaikas vyksta į tokią valstybę lydimas ne savo atstovo pagal įstatymą (t. y. ne vieno iš tėvų ar globėjo), būtina turėti vieno iš vaiko tėvų arba globėjo rašytinis ir notaro patvirtintas sutikimas.

– Ar Lietuvos teisės aktai kuo nors skiriasi nuo kitų Bendrijos šalių? Ar gali būti taip, kad, tarkim, į Indiją iš Latvijos sostinės Rygos išvykti lengviau nei iš Lietuvos?

– Manytina, kad Šengeno erdvės apribojimai ir Šengeno erdvės teisės aktai yra numatomi visoms šalims, kurios prisijungusios prie šios erdvės. Tačiau kokie yra nacionaliniai Latvijos įstatymai, sunku pasakyti. Jei vertintume remdamiesi Hagos konvencijos kontekstu, minėtas sutikimas yra būtinas tais atvejais, kai vaikas, nesulaukęs 16 metų, išvyksta iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienio valstybę ar grįžta į užsienio valstybę, kurioje nuolat gyveno.

Taigi tėvas ar motina, be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į užsienio valstybes nuolat gyventi, turi teisę teikti tarnybai ar valstybės, į kurią vaikas buvo išvežtas, centrinei institucijai prašymą pagal Hagos konvenciją dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybę išvežto vaiko grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Deja, tenka pripažinti, kad minima šalis Indija nėra prisijungusi prie Hagos konvencijos.

– Dar minima, kad tėtis su vaiku gali būti JAV. O kokie teisiniai susitarimai su JAV?

– JAV yra ratifikavusios Hagos konvenciją ir tarnyba minėtais klausimais (t. y. dėl tarptautinio vaiko grobimo civilinio aspekto) bendradarbiauja su JAV. Praktikoje tokių atvejų pasitaiko.

– Kiek svarbus faktas, jei tikėtume motina, kad vaiko dokumentai yra likę pas ją?

– Šiuo atveju labai svarbu žinoti, ar tai yra vieninteliai vaiko dokumentai ir ar vaikas yra tik Lietuvos Respublikos pilietis. Nes žiniasklaidoje nemažai duomenų, kad vaikas turi ir JAV pilietybę. Tikėtina – galbūt ir Indijos pilietybę, tad ir asmens tapatybės dokumentą, piliečio pasą. Tai – ikiteisminio tyrimo duomenys, tad šiuo klausimu būtų tikslinga kalbinti policijos pareigūnus.

– Lietuva prisijungusi prie įvairių tarptautinių sutarčių. Kokie dokumentai reikalingi, jei vienas iš tėvų ketina važiuoti gyventi ar dirbti į užsienį ir nori išsivežti vaiką? Ką jiems svarbu žinoti?

– Pirmiausia, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar tėvai santuoką yra nutraukę, ar jie susituokę, bet gyvena skyrium, – už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Todėl ir globos teisėmis tėvai, remdamiesi valdžia, kuri apima ir teisę rūpintis vaiku, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, naudojasi bendrai ir vienodai.

Jei vaikas į užsienio valstybę išvažiuoja laikinai ir trumpam, vieno iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu, sutikimas nėra būtinas. Minėtas sutikimas yra būtinas tais atvejais, kai vaikas, nesulaukęs 16 metų, išvyksta iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienio valstybę ar grįžta iš užsienio valstybės, kurioje gyveno nuolat, nuolatiniam gyvenimui.

Taigi tėvai turi suprasti, kad visais atvejais svarbu klausimą dėl vaiko išvykimo į užsienio valstybę teisėtumo išspręsti iki vaiko išvykimo. Tai padėtų išvengti galimų teisminių procesų užsienio valstybėje, didelių teisminių procesų kaštų, streso vaikui. Paminėtina ir tai, kad tarnyba dažnai tarpininkauja sprendžiant situacijas, kai vienas iš vaiko tėvų, negavęs sutikimo, išvyksta gyventi su vaiku į užsienio valstybę.

[...] Dažniausiai tokiais atvejais motina, ketinanti su vaiku išvykti į užsienio valstybę, neinformuoja kartu nevykstančio tėvo. Kartais tėvai net nežino, kad privalo tai padaryti. O kartais, kai vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, ji dažnai klaidingai mano, kad jai yra suteikta teisė išvykti į užsienio valstybę be atskiro tėvo sutikimo ar be jo žinios.

– Taigi, jei tėvai negyvena kartu, kito tėvo sutikimas reikalingas?

– Sutikimas reikalingas, jei išvykstama nuolat gyventi į užsienio valstybę.

– Pavyzdžiui, lietuvė mama su sūnumi gyvena Didžiojoje Britanijoje, o tėtis – Norvegijoje, ir mama, tarkim, ketina persikraustyti į Ispaniją. Ar čia galioja Lietuvoje priimti teisės aktai?

– Šiuo konkrečiu atveju galioja Hagos konvencijos nuostatos, nes svarbu atkreipti dėmesį, ar buvo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, ar buvo išspręsti klausimai toje valstybėje, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Taigi jei tėvas gyvena Norvegijoje, motina su vaiku – Jungtinėje Karalystėje, bet ketina grįžti į Lietuvą arba Ispaniją, ir dėl to vyksta ginčas (tėvas nesutinka), tėvo sutikimas turėtų būti gautas, nes keičiasi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, kas gali turėti įtakos tėvo bendravimui ir jo pareigų vaikui vykdymui.

– Kiek svarbu, ar pora gyvena kartu, ar yra nutraukusi santuoką?

– Kaip minėjau, pagal dabartinį Lietuvos Respublikos reglamentavimą, tėvų teisės ir pareigos yra lygios, nebent būtų nustatyta kitaip, t. y. tėvui būtų apribota valdžia ir vaikas būtų atskirtas nuo tėvo. Tačiau, jei tėvai yra nutraukę santuoką ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, tai jokiu būdu neapriboja kito tėvo teisių ar pareigų savo vaikui. Nes tėvai, ir nutraukus santuoką bei esant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų, savo tėvų valdžios turinį įgyvendina bendrai ir vienodai.

– Jei nėra galimybės gauti sutikimo, išvykstančiam tėvui ar motinai belieka kreiptis į teismą?

– Visų pirma būtina spręsti bendru tėvu sutikimu, tačiau, jei geranoriškai nepavyksta gauti sutikimo, nesutikimą galima ginčyti teisme arba kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įvertinant aplinkybę, kad vaikas išvyksta nuolat gyventi į užsienio valstybę, arba gauti kompetentingo Lietuvos Respublikos teismo leidimą vaikui nuolat gyventi užsienio valstybėje. Tokių atvejų praktikoje pasitaiko.

– Jei tėvas ar motina nežinia kur, tada irgi tik teismas gali nuspręsti?

– Labai svarbu, kad vienas iš tėvų naudotųsi globos teisėmis pagal Hagos konvenciją. Nes Hagos konvencijos nuostatos numato ir vienų metų senaties terminą, t. y. terminą, per kurį asmuo turi kreiptis į vaiko buvimo vietos valstybę pagal Hagos konvenciją, jei mano, kad jo bendravimo teisės yra pažeistos arba vaikas į užsienio valstybę yra išvežtas neteisėtai arba neteisėtai yra laikomas. Taigi jeigu tėvas nevykdė savo pareigų vaiko atžvilgiu, o motina yra išvykusi, teismas, gavęs kreipimąsi pagal Hagos konvenciją, vertintų šias aplinkybes.

– Jeigu žmonėms kyla neaiškumų, kur reikėtų kreiptis?

– Jei vienas iš tėvų ketina išvykti gyventi į užsienio valstybę ir nori gauti konsultaciją, mūsų tarnybos specialistai pasiruošę konsultuoti. Mūsų kontaktinę informaciją galite rasti svetainėje www.vaikoteises.lt ir paskambinti informaciniu telefonu. Taip pat galima kreiptis į miesto rajono vaiko teisių apsaugos skyrių pagal gyvenamąją vietą – specialistai taip pat neabejotinai suteiks kvalifikuotą konsultaciją.