Devyniolikmetis Rimantas šiemet baigė mokyklą, Vilniaus licėjų, bet metus dar sėdėdamas mokinio suole mokė kitus – dirbo matematikos korepetitoriumi.

„Turiu žinių, manau, kad tai sugebu. Pasidalinti žiniomis, manau, yra gerai“, – pasakojo korepetitorius Rimantas Stanaitis.

Teko dirbti ir su dvyliktokais, ir su jaunesniais.

„Mažiau motyvuoti dažniausiai yra atvesti tėvų, o su motyvuotais dirbti daug lengviau“, – tęsė R. Stanaitis.

Nieko nuostabaus – gabus jaunuolis pats iš egzamino surinko 100 balų, o kai trečdalis egzamino Lietuvoje neišlaikė, vaikinas neatmeta, jog pagalbos reikės tik daugiau. Korepetitorių įmonių vadovai tai tik patvirtina.

„Kuo toliau, tuo labiau korepetitoriai yra reikalingesni“, – kalbėjo „Pasimokome.lt“ savininkas Albertas Ginevičius.

Nors vis dar atostogos ir iki mokslo metų pradžios laiko yra, tačiau tėvai sunerimę, jau dabar skambina, o vietos pildosi sparčiai. Populiariausi specialistai – mokantys matematiką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Rugsėjį–spalį dažnai pas mus jau nebelieka populiariausių vietų pamokoms. Kas jau žino, jie kreipiasi iš anksto“, – tęsė A. Ginevičius.

Tokia paslauga kainuoja nemažai. Neatmetama – gali pabrangti ir daugiau. Specialistai sako, kad kainas kelti yra priversti ir dėl infliacijos, ir dėl paslaugos populiarumo.

„Kainos kyla tiek nuotolinių, tiek kontaktinių užsiėmimų, kyla 10–20 proc. ir tai tikrai jaučiasi“, – sakė „Corepetitus“ vadovas Tadas Jonaitis.

Pastarojoje įmonėje korepetitorius mėnesiui kainuoja apie 180 eurų. Kitur kainos – panašios.

„Pamoka trunka dvi akademines valandas, apie 30 eurų, tai per mėnesį vidutiniškai būtų apie 120 eurų. Jeigu bent dešimt mėnesių mokomasi, tai per metus gaunasi daugiau kaip 1 tūkst. eurų“, – sakė A. Ginevičius.

Tai rodo švietimo sistemos broką.

Įmonių vadovai sutinka, kad dabar korepetitoriai išgyvena aukso amžių, o ir toks darbas – patrauklus, atlyginimai didesni nei mokytojų, nereikia pildyti dokumentų, prižiūrėti klasės ir suvaldyti 30 mokinių vienu metu. Dirbama su vos keliais arba vienu mokiniu.

„Būtent ir ateina tokie, kuriems neužtenka klasėje dėmesio ir jiems reikia papildomo žmogaus iš šalies, kuris galėtų paaiškinti išsamiau jam suprantama kalba“, – kalbėjo T. Jonaitis.

„Bendrajame ugdyme spragų – sočiai. Jeigu jau praleidai vieną pamoką, jau per daug atsilieki. Korepetitorius papildomai paspaudžia, nes įdedami papildomi pinigai“, – teigė LMS jaunimo politikos koordinatorius Emilis Mikulskis.

Dalis tėvų nemato kitos išeities ir yra priversti išleisti tūkstančius.

Vienos iš mokyklų direktorė sako, kad vaikai pirmiausia turėtų pasiimti viską, ką jiems duoda mokykla. O korepetitoriai, anot mokytojos, mados reiškinys, kuris gali ir koją pakišti.

„Rizikų yra, nes tada mokinys labiau atsipalaiduoja per pamokas, neatlieka tų užduočių, kurios skiriamos klasėje, tikėdamasis, kad viską kompensuos dirbdamas su korepetitoriumi. Tokiu būdu neišnaudojamos visos galimybės mokykloje“, – sakė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė.

Tėvų atstovas sako, kad dėl tokios situacijos nemaža dalis šeimų persitempia tiek morališkai, tiek finansiškai, o dėl tos kritikos kirčiai krenta ministerijai.

„Tai rodo švietimo sistemos broką“, – teigė Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.

Anot švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, korepetitoriai populiarūs buvo ir anksčiau. Ir ne tik Lietuvoje. Tačiau dabar turi prašymą tėvams.

„Tėvams siūlyčiau neskubėti samdyti korepetitorių, o iš pradžių pasidomėti, kokia galimybė gauti papildomas pamokas mokykloje“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.

„Išsilavinimas pas mus pagal Konstituciją yra nemokamas. To, ko nepadaro mokykla, tėvai, siekdami savo vaikams geresnės ateities, ieško korepetitorių“, – tęsė K. Mikolajūnas.