Dienos rūpestis

Kaip pagelbėti gatvėje parkritusiam žmogui?

Kiekvienas bent po kartą esame susidūrę su nemalonia situacija: pamatėme parkritusį žmogų. Žmogiškoji atsakomybė verčia sustoti prie tokio asmens ir imtis neatidėliotinos pagalbos. Kokios? Kaip teisingai elgtis? Klausėme policijos ir medicinos darbuotojų.

Policijos viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Romualdas Mačiulaitis pataria nedelsiant pranešti specialiosioms tarnyboms – policijai, greitajai pagalbai. Kol atvyks, reikėtų apžiūrėti ir bandyti nustatyti, kas žmogui yra nutikę. Gal jam reikalinga pirmoji pagalba? Nereiktų iš anksto numoti ranka, kad čia tik girtuoklis - atsikels. Gal ištiko ligos priepuolis? Bet suteikti pirmąją pagalbą gali tik tas, kas išmano – kad nepakenktų. Žmogus gali būti parkritęs ir dėl įvykdyto nusikaltimo. Kuo skubiau būtina pranešti policijai. Laidiniu telefonu 02 arba bet kokiu mobiliuoju – nemokamas policijos numeris 112. Jei neturite jūs, kas nors iš praeivių tikrai turės.

Medikė, Giedrė Ambrazaitienė sako, kad pirmiausiai gulintį žmogų reikia apžiūrėti, ar jis nėra sužalotas, gal būtina skubiai stabdyti kraujavimą. Žiūrėti, ar žmogus sąmoningas, ar gali ką nors pasakyti. Nė vienas neturi būti abejingas. Greitoji pagalba į tokią žinią reaguoja besąlygiškai. Tačiau labai dažnai pasilenkus prie tokio žmogaus tenka išgirsti: „Dinkit iš čia! Ko jūs norit?“ Ir paprašo palikti ramybėje ilsėtis. Jeigu ne žiema, - pailsės, atsikels. O žiemą keliame ant kojų, vedame, kad nesušaltų. Štai ir dabar turiu dokumentus apie gulėjusį žmogų prie Žalgirio g. 13-ojo namo. Apie 30 metų vyras, ištiktas komos. Nuo alkoholio. Suteikta pagalba. Jei aptiksite tokį, reikia stengtis jį paversti ant šono, kad neuždustų, neužspringtų – juk jis bejėgis. Niekada nebūname abejingi. Medikų pareiga padėti.

Medicinos felčerė Giedrė Ambrazaitienė, dirbanti greitosios pagalbos reanimacijos brigadoje, taip pataria: radus parkritusį žmogų pirmiausiai reikia bandyti jį pakalbinti, ar jam reikalinga pagalba. Jei nekalba, reikia iš karto šauktis aplinkinių pagalbos. Būtina iš karto nustatyti, ar žmogus dar kvėpuoja, ieškoti pulso – ar plaka širdis. Jei nėra aiškių gyvybės žymių, tuoj pat reikia daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Kas nors šiek tiek mokėsi medicinos, žino, kaip tai daroma. Gana dažnai tenka važiuoti prie parkritusių gatvėse. Deja, dažniausiai tik... pažadiname, pakeliame, kad nesušaltų. Tai girtuokliai benamiai. Rūpestingi gyventojai jaudinasi dėl jų, kviečia mus. Kartais praeiviai tik nusistebi, kad mes nebijome tąsytis „su dvokiančiais“. Reikia ir tokių rankų, ir tokios pagalbos – nebijoti apsiseilėjusio, dvokiančio... Gyvybė yra labiausiai brangintinas dalykas šioje žemėje – mes ją gelbstime. Ir tikrai niekas nepraeikime abejingi pro parkritusį. Delsimas gali būti lemtingas.