– Ar turizmas Lietuvoje grįžo į įprastas vėžes?

– Visų pirma, norėtųsi pasidžiaugti turistais, kuriuo turime. Kita vertus, per pandemiją turistų srautai sumažėjo ženkliau nei 70 proc. Tai buvo didelis iššūkis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šiuo metu stebėdami duomenis galime matyti nuoseklų turistų skaičiaus atsistatymą. Jeigu kalbėtume apie užsienio turistų srautus, tai šiuo metu esame pasiekę 56 proc. ikipandeminio lygmens. Taip pat galima pastebėti, kad pandemijos metu išaugęs vietinis turizmas liko trečdaliu didesnis.

– Kaip susigrąžinti pajamas, kurias gaudavome iš užsienio turistų?

– Kad turizmas atsistatytų kaip ekosistema, kaip ekonomikos dalis, būtina susigrąžinti turistus iš užsienio. Yra trumpojo ir ilgesniojo laikotarpio sprendimai. Visų pirma, jau nuo kitų metų turizmo rinkodaros biudžetas didės du kartus. Tai yra ženklus padidinimas, nes vienas iš iššūkių, kodėl žmonės į Lietuvą atvyksta mažiau – Lietuva nėra žinoma kaip potenciali atostogų kelionių vieta. Įvairūs tyrimai įvairiose šalyse rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų nežino, kas yra Lietuva ir kodėl čia reiktų atvykti.

– Kaip padidės biudžetas?

– Visų pirma, kai kalbama apie investicijas į tarptautinę rinkodarą bei reklamą, tai nemažai yra nuveikta gerų darbų. Biudžeto didėjimas yra nuo 3 iki 6 mln. eurų, lyginant šiuos bei kitus metus. Su tokiomis sumomis turėsime išmaniai galvoti, kaip pataikyti į tą žmogų, kuriam Lietuva yra įdomi arba potencialiai įdomi. Vertinant, kiek gali išleisti kitos valstybės, tai yra gerokai daugiau, bet, manau, kad tai mums padės. Taip pat reikia suprasti, kad visam mūsų regionui šiuo metu nėra lengva pakviesti turistus dar ir dėl karo Ukrainoje. Yra akivaizdūs duomenys, kurie tai rodo. Dėl to mūsų regionui tenka dvigubas iššūkis – ne tik atsigauti po pandemijos, bet ir įveikti visą šį reputacijos saugumo iššūkį.

Investuojame į trumpalaikius sprendimus – nuo kitų metų didėjantis rinkodaros finansavimas bei ilgalaikius sprendimus – ekosistemos pokytis ateičiai: duomenų įgalinimas, atviri duomenys, kurie būtų padaromi prieinami, kad  pinigai būtų investuojami taikliai. Kai turi daugiau duomenų, sprendimai yra taiklesni. Taip pat kalbama apie kompetencijų, verslumo ugdymą, apie reikiamos infrastruktūros plėtrą.

Jeigu įprastas turistas išleidžia 400 eurų, tai konferencinis turistas išleidžia kelis kartus daugiau. Todėl yra ambicija tapti vienu iš konferencijų centru. Tačiau viena valstybė visko nepadarys. Verslo dalyvavimas yra aktualus, norint pritraukti turistus. Sprendimas dėl PVM viešbučiams leis investuotojams planuoti tvariau. Kai žinai, kad kai yra trumpalaikė PVM lengvata, tai nežinai, kas bus už kelių metų, investuoji atsargiau. Kai žinai, kad tai yra nuolatinis valstybės sprendimas, drąsos bus daugiau. Investicijos į skaitmenizavimą ir atvirus duomenis – tai, kas mums leis būti išmanesniais ir pranašesniais nei kiti bei priiminėti geresnius sprendimus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip paaiškinti žmonėms, kad pas mus nėra nesaugu?

– Mes tiek patys vertinome, tiek konsultavomės su kitomis šalimis. Sprendimas yra vienareikšmis – mes turime tiesiog tęsti tuos veiksmus kaip įprasta ir šiek tiek geriau bei drąsiau rodyti, kad čia vyksta toks pats gyvas gyvenimas, koks vyko anksčiau ir parodyti, jog čia atvykti yra normalu ir saugu, kaip ir kitose valstybėse.