– Ką reiškia stipri turbulencija?

– Šiuo atveju, akivaizdu, kad lėktuvas įskrido į labai stiprios blaškos arba turbulencijos zoną. Tai kartas nuo karto pasitaiko, dažniau pasitaiko šiltuose kraštuose. Reikia pasakyt, kad lėktuvai yra suprojektuoti taip, kad nesubyrėtų, nesulūžtų įskridę į kažkokios stipresnės blaškos zoną, bet keleivius gali pakratyti.

– Ar reiktų bijoti turbulencijų?

– Mes nekalbam apie kažkokią mirtį, lėktuvo nukritimą. Jeigu lėktuvas papuolė į stiprios blaškos zoną, reikia būt prisirišus tvirtai. Ir jeigu nesi tvirtai prisirišęs, reikia įsivaizduot, kad gali susižeisti. Tos grėsmės yra šalutinės. Gali koks nepritvirtintas daiktas atskirst ir sužeist.

– Ar yra turbulencija sunaikinusi orlaivį taip, kad jis nukristų?

– Aš bent aviacijos istorijos paskutiniuose dešimtmečiuose nežinau tokio atvejo, kad didelis komercinis keleivinis orlaivis nukristų vien dėl to, kad jis įskrido į blaškos zoną. Orlaiviai taip suprojektuoti, kad jie gali atlaikyti labai daug. Čia dar reikia žinoti, kad pilotai aklai neskrenda į audras, į kažkokias turbulencijos zonas, jie turi radarus, pasižiūri, kur yra skristi saugu, kur nėra turbulencijos. Aišku, būna tokių atvejų, kai ir rinktis nėra iš ko ar tas nutinka neplanuotai, netikėtai. Bet, apibendrinus, iš vienos pusės galima pasakyti, kad praktiškai neįmanomas toks atvejis, jog lėktuvas nukristų vien dėl to, kad įskrido į turbulencijos zoną. Kita vertus, jeigu taip  nutinka, jei keleivis yra prisisegęs, nieko tokio baisaus neturėtų nutikti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie tai, kaip nepasiduoti panikai, lėktuvui patekus į turbulencijos zoną, LNK žurnalistė kalbėjosi su šeimos gydytoja Justina Aleksaite.

– Įsivaizduokim, orlaivyje daugiau nei 200 keleivių ir visi panikuoja. Kaip nepasiduoti bendrai baimei?

– Žinot, kai yra įtampa, visi žmonės turbūt pasimeta. Turbūt lengva prisiminti tokius dalykus, kaip kvėpavimas, kurį pirmą suvaldžius, panika stipriai sumažėja. Lėktuvuose dažniausiai yra popieriniai maišeliai, kurį paėmus ir į jį kvėpuojant jau šiek tiek sulėtės kvėpavimas ir sumažės panika. Taip pat galima įkvėpti, skaičiuojant iki keturių ir iškvėpti, skaičiuojant iki šešių.

– Tas skrydis iš Londono į Singapūrą virto košmaru visiems keleiviams, o vienas net mirė. Dabar tiktai spėliojama, kad galbūt dėl kokių nors širdies problemų. Akivaizdu, kad žmogus išsigando. Taigi, ką patartumėt vyresnio amžiaus keleiviams ir tiems, kurie turi širdies ligų?

– Svarbiausia neignoruoti simptomų iš anksto. Savaime turbulencija širdies sustojimo ar infarkto nesukels. Greičiausiai keleivis turėjo jau anksčiau esančią širdies problemą ar simptomus, kurie turėjo kilti prieš pusmetį, prieš metus. Galbūt buvo galima juos pastebėti. Tai, aš sakyčiau, labai svarbu neignoruoti problemų, į jas atsižvelgti laiku ir pasitikrinti sveikatą iš anksto.

– Kiti žmonės šiaip bijo skrydžių, net ir ramių. Vieni prieš skrydį geria raminamuosius vaistus, kiti orlaivyje užsisako kokio atpalaiduojančio gėrimo. Koks būtų jūsų patarimas, taip daryti gerai ar geriau būtų vengti tokių atpalaidavimo priemonių?

– Alkoholis savaime turbūt nėra gera priemonė, tai gali pabloginti tam tikras lėtines ligas, pakelti kraujospūdį. Tada panikos gali kilti dar daugiau. Manau, svarbu pažinti save. Jeigu žmogui kyla nerimas dėl to, kad yra labai siaura vieta pas jį, pasirinkti galbūt vietą prie praėjimo, kur yra daugiau oro. Galima net pranešti stiuardesėms apie savo būklę, kad jos padėtų nusiraminti. Jos taip pat yra pakankamai pasiruošę.