– Pirmiausia, šito sprendimo priešistorė yra tokia, kad būtina imtis papildomų veiksmų, jog daugelio taip vadinamų baltųjų prekių arba tų prekių, kurios yra brangesnės, gyvenimo ciklas būtų ilgesnis. Nes visi suprantame, su papildomu naudojimo laikotarpio pratęsimu nereikės įsigyti naujų, bus mažesnis vartojimas, bus naudojama mažiau resursų. Čia yra labai teisingas dalykas. Bet reikėjo sutvarkyti ir tam tikras teisines nuorodas. Dabar šitas dokumentas leidžia pasakyti, kad mes turime tą taisyklių rinkinį, kuris ir numato, kaip bus taisoma, kokiam laikotarpiui bus taisoma, kokios yra vartotojo teisės, kokios yra gamintojo atsakomybės.

– O ką ši naujovė keičia konkrečiai pačiam vartotojui? Iš ko jis turės reikalauti to nemokamo arba už „pagrįstą kainą“ remonto? Ar iš to, kas pardavė, ar iš serviso, ar iš gamintojo?

– Aš tikiuosi, kad Lietuvos vartotojų teisių organizacijos ir apskritai institucijos pateiks šią informaciją labai išsamiai, visiems suprantama kalba. Tačiau jeigu kalbėti apie tai, tai yra ir gamintojo atsakomybė, bet vartotojas galės pasirinkti ir nepriklausomą remonto įmonę, kuri sutvarkys ir tada pateiks atitinkamus reikalavimus gamintojui, kad kompensuotų tas papildomas išlaidas. Manau, tai yra tokia lanksti schema, kad ne tik tas vienas, iš ko įsigijai, gali taisyti. Manau, kad palankiai atsilieps vartotojo galimybėms ir tikiuosi, kad mes turėsim visi galimybę tuo pasinaudoti. Kam mėtyti dar galimai pataisomus ilgalaikio naudojimo daiktus į šiukšlynus? Žmonės gali taip sutaupyti pinigų ir galbūt jie pripratę prie to daikto, mielai naudotų jį ilgiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įstatymas priimtas beveik vienbalsiai, bet ar nebuvo kokių nors gamintojų lobistų pasipriešinimų ir aiškinimų, kad nieko tai nepakeis, tik padaugės biurokratijos?

– Būta ir šiek tiek aiškinimų, ir elektroninių laiškų, kuriuos gavo visi Europos Parlamento nariai, tarp jų – ir aš. Aiškinta, kaip tai gali būt sudėtinga, kad reikėtų daugiau gamintojų garantijų ir pan. Bet absoliučia dauguma priimtas įstatymas rodo, kad tai yra sveiko proto sprendimas, kuris remiasi labai aiškiais praktiniais reikalavimais ir jį įgyvendinti nereikia jokių kosminių sugebėjimų ar naujų pasirengimų. Todėl labai tikiuosi, kad jis bus kuo greičiau gyvenime panaudotas, kada mes galėsime pasinaudoti papildomai remontuodami įsigytus daiktus. Tuo greičiau mes galėsime pasakyti, kad teisingas buvo sprendimas.

Kam mėtyti dar galimai pataisomus ilgalaikio naudojimo daiktus į šiukšlynus?

– Bet ar nėra taip, kad gamintojai irgi nusimatys tam tikrą strategiją ir šią riziką „įdės“ į didesnę prietaiso kainą, kad galbūt jį ateityje reikės nemokamai remontuoti?

– Gali būti žaidimų su kaina, numatant tam tikras papildomas remonto išlaidas. Bet pasaulyje yra ir konkurencija. Jei vieni gamintojai ar platintojai tą darys, galbūt kiti – nebūtinai. Pasižiūrės į tai labiau atviromis akimis. Ir aš tikiuosi, kad ta konkurencija neleis atsirasti papildomiems apribojimams ir sąlygoms, kurios sumenkins šios geros schemos galiojimą.

– Ar konkrečiai Europos Sąjunga nesvarsto panašių „teisių į remontą“ ir dėl automobilių? Dažnas vairuotojas skundžiasi, kad tik pasibaigus garantiniam laikotarpiui prasideda automobilio gedimai. Kartais tai net vadinama automobilių griūtimi. Ir esą dažnai autorizuoti atstovai garantiniu laikotarpiu atsiradusių gedimų nenori pripažinti, argumentuodami, kad pats gamintojas nusistato taisykles, kad tai nėra gedimas.

– Toks sprendimas šiuo metu nesvarstomas, bet, jeigu atvirai, aš manau, kad jūsų pastaba yra labai išmintinga. Taip, mes, matyt, pamažu judėsime ir link automobilių ar labiau sudėtingų mechanizmų remonto. Nes dabar kartais ir skalbimo mašinos turi tiek dirbtinio intelekto viduje, kad kuo jos skiriasi nuo paprastesnio automobilio? Viskas tampa labiau valdoma naudojant daugiau būtent programinės įrangos. Todėl aš manau, kad turėdami gerą patirtį, kurią mes įgysime pradėdami naudoti šias nuostatas paprastesnės buitinės technikos atžvilgiu, mums padės išplėsti ateityje ir į automobilius ar kitas motorizuotas transporto priemones.

– Kada ši naujovė pradės veikti Lietuvoje?

– Šitos direktyvos įgyvendinimas užtruks kelis metus. Bet pasiruošti irgi reikia.