Kertami medžiai Lietuvoje atkreipė netgi prezidento dėmesį. Nors stengiamės išsaugoti medžius kaip tik įmanydami, tačiau atsirado vienas baisus kenkėjas, kuris grasina iškirsdinti Lietuvos egles. Pažeistiems žievėgraužio tipografo medžiams padėti jau nebeįmanoma.

Plačiau apie tai, kodėl nyksta eglės, papasakojo Valstybinės miškų tarnybos specialistas Kęstutis Grigaliūnas.

– Pagrindiniai skiriamieji požymiai, kurie rodo, kad eglėse apsigyveno vabalas ir jų jau niekas neišgelbės, yra rusvos spalvos byrančios nuograužos bei žali spygliai ant miško paklotės. Svarbu egles laiku pašalinti iš miško, kol neišsivystė nauja kenkėjo karta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas yra tas žievėgraužis tipografas?

– Tai yra pats pavojingiausias medžių liemenų kenkėjas, kuris daro pačią didžiausią žalą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Labiausiai nukenčia eglės. Jų žievė yra pilna skylučių – atrodo kaip sušaudyta.

– Ką šis kenkėjas padaro eglėms?

– Kai kenkėjų prisidaugina labai daug, jis užpuola medį, padeda kiaušinėlius. Tame medyje po žieve vystosi lervos ir toks medis nudžiūva. Ima byrėti spygliai, nes medis negauna vandens. Vabalas atneša grybą, kuris užkemša vandens indus, ir medis nebegali atsigerti. Didžiulė problema – šis vabalas dauginasi labai sparčiai, turi dvi generacijas. Kaitros ir sausros sudaro labai geras sąlygas jam daugintis. Jei prieš dvejus metus turėjome įprastą šio kenkėjo populiaciją, tai ją dabar matome nepaprasto masto.

Jei klimatas ir toliau keisis į šiltąją pusę, kenkėjai vis labiau ateis iš pietinių šalių.

– Iš kur atsirado šis kenkėjas?

– Mes visada turėjome šitą problemą. Paskutiniai didieji židiniai buvo fiksuoti 1994 metais. Tada nudžiuvo keletas milijonų kubinių metrų eglių.

– Esant rajone, prie nuosavų namų, iš kur šis kenkėjas galėjo atsirasti?

– Galbūt galimai buvo atsivežtas su jau užpulta mediena.

– Kur bus panaudojama nukirsta pažeistų eglių mediena?

– Tokia mediena jau prarado savo atsparumą, ją nelabai noriai perka statyboms. Nors pažeidžiami tik paviršiniai sluoksniai, mes skatiname, kad ji ilgai neužsigulėtų ir būtų parduota plokščių gamybai.

– Galbūt šie žievėgraužiai tipografai gamtoje turi kažkokių natūralių priešų? Galbūt mums reikia didinti genių populiaciją?

– Taip, ir erkės, ir kirminai yra jų priešai. Tačiau šie kenkėjai sugeba pasidauginti daug sparčiau nei mūsų natūralūs priešai.

– Jei pastebime, kad medis kenčia nuo žievėgraužio tipografo, ar įmanoma dar jam padėti kažkaip?

– Ne. Vienintelė kovos priemonė yra tokį medį iškirsti laiku. Būtina laiku pašalinti tas egles, kol neišsivystė naujoji kenkėjo karta. Mes galime apsaugoti medieną, kuri dar nėra užpulta. Galima nupurkšti chemikalais, kad vabalas neapsigyventų. Tačiau jei jis jau apsigyveno, belieka tik iškirsti ir pašalinti iš miško.

– Sakote, kad šiais metais labai daug privisę tų kenkėjų. Kokią grėsmę jie kelia? Kiek medžių galime netekti?

– Visoje Lietuvoje fiksuojame rekordinius vabalų kiekius. Nuo 2003 metų Valstybinė miškų tarnyba stebi šio kenkėjo populiaciją, skaičiuojame skraidančius vabalus sugaudami gaudyklėmis. Dar nesame turėję tokios populiacijos.

– Kas tai nulėmė?

– Tikėtina, kad dėl vis šiltėjančio klimato ir mūsų monokultūrų – kai sodinami gryni eglės medynai.

– Ar yra grėsmė, kad neteksime visų eglių Lietuvoje?

– Trumpuoju laikotarpiu – ne. Tačiau žvelgiant šimtą metų į priekį, yra tokia galimybė. Tikėtina, kad ateityje eglės gali trauktis iš Lietuvos. Jei klimatas ir toliau keisis į šiltąją pusę, kenkėjai vis labiau ateis iš pietinių šalių.

– Ką ateityje per Kalėdas puoš mūsų anūkai?

– Lietuvoje labai populiarėja kėniai. Jie nemeta spyglių net ir nudžiuvę. Aš labai tikiuosi, kad dar mūsų vaikams ir anūkams užteks eglių Kalėdoms.