„Mūsų siūlymas dėl statuso yra įdėti du pataisymus – nustatyti, kad poligono teritorijose nebus rengiamos šaudyklos ir nebus atliekamas kovinis šaudymas, o technika ir ginklai gali būti naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis: pirotechnika, šviesa, garso imitavimas, dūminės“, – trečiadienį Kaimo reikalų komitete sakė Krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.

„Iš principo tai reiškia, kad tai tik manevravimas ir daugiau nieko“, – pridūrė jis.

Taip pat siūloma sumažinti poligonų teritorijas, atitraukiant jas nuo gyvenamųjų teritorijų. R. Pleškio teigimu, Tauragės poligono plotas, lyginant su pirmine idėja, būtų sumažintas 565 hektarais, Šilalės poligono – 335 hektarais.

Anot ministerijos, poligonų teritorijos bus atitrauktos nuo gyvenviečių, sodybų, rekreacinių teritorijų, rezervato, kapinių.

KAM taip pat sako, kad iki 15 proc. poligonų teritorijose esančio miško galėtų būti iškirsta.

„Mes siūlome pakankamai ženkliai sumažinti poligonų teritorijas, dėl to galbūt pasirodys, kad tas procentas siūlomas (didelis – BNS) (...), bet mes sakome, kad greičiausiai nebus 15 procentų, bus mažiau, bet dabar sunku pasakyti, kadangi teritorijos ribos juda, dar jos nėra patvirtintos“, – teigė R. Pleškys.

Perims miško plotus, sodybas

Viceministro teigimu, steigiant poligonus iš dalies gyventojų bus perimti miško plotai ir sodybos.

„Jie (miško plotai – BNS) bus paimti visuomenės poreikiams ir atlyginti (...) pagal įstatyminę tvarką. Taip pat Šilalės-Tauragės poligono teritorijoje yra dvi privačios sodybos, kurios bus paimamos visuomenės poreikiams ir atsiskaitoma, kadangi yra nustatytas ryšys su savininkais, esame apsikeitę raštais ir galiu pridėti, kad pagal esamą metodiką, gyventojai, kurie turi tas sodybas, praktiškai nenukentės, ką jie išdėstė savo raštuose, jie gaus panašias kompensacijas“, – dėstė R. Pleškys.

Poligonų steigimu piktinasi ir vietos medžiotojai, kurių medžioklės teritorijos patenka į steigiamų poligonų vietą.

Anot R. Pleškio, nors medžiotojų būreliai praras medžioklės plotus, nė vienas būrelis nebus uždaromas.

„Būtų suteikiama pirmumo teisė gausos reguliavimui tiems medžiotojų būreliams, kurie prarastų teritorijas. (...) Taip pat galimai kompensuoti tam tikrais valstybės medžioklės plotais“, – kalbėjo viceministras.

Viceministro teigimu, kelias, jungiantis Tauragę ir Žukus, paliekamas dabartiniame statuse ir jį toliau prižiūrės „Via Lietuva“.

„Kariuomenei neperduodamas ir viskas, kas su tuo susiję, paliekama taip, kaip yra, tai reikštų, kad kariuomenė niekada jo neuždarytų, niekada nebūtų kažkokie kiti ribojimai ir visas susisiekimas būtų priimtinas visiems“, – sakė jis.

Daro pertrauką

Kaimo reikalų komitetas, kuris yra papildomas svarstant poligonų steigimo įstatymą, nusprendė svarstyme padaryti pertrauką iki kitos savaitės, nes iškilo naujų klausimų dėl kompensacijų už komercinės medžioklės plotų paėmimą, miško išpirkimo, susisiekimo su greta poligono esančių sklypų savininkais.

Liepos viduryje Seimas po pateikimo pritarė KAM parengtam įstatymo projektui Tauragės ir Šilalės rajonuose įsteigti du poligonus. Tam jau yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

Planuojama, kad nauji poligonai talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus, tačiau neturės karinės teritorijos statuso, todėl juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika, su kariuomenės leidimu galės lankytis žmonės.

Priėmus įstatymą, poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose bus pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Anot krašto apsaugos ministro, šalyje esamų poligonų nepakanka, o poreikis naujiems atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Iki šiol planuota, kad Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.