Kaminai apnuodijo gyvenimą

Eglė Kasperavičiūtė

Prastai įrengti arba nevalyti kaminai gali ne tik tapti gaisrų priežastimi, bet ir sutrikdyti sveikatą. Tuo savo kailiu įsitikino ir kai kurie klaipėdiečiai.

Pusė kamino dingo

Aštuonerius metus nevalytas Priestočio gatvės 10-ojo namo kaminas, einantis pro Romaldo Pakalniškio butą, jau seniai byra. Kaminui būtinai reikia rekonstrukcijos.

R.Pakalniškis ne kartą dėl to kreipėsi į namą administruojančią bendrovę „Mūsų namų valdos“. Ten pasiūlyta kaminą remontuoti gyventojų lėšomis.

Anot R.Pakalniškio, keturių name esančių butų gyventojai sutiko mokėti, kad kaminas būtų suremontuotas. Bet dviejuose butuose gyvena besinaudojantys tuo kaminu savivaldybės būsto nuomininkai, kurie atsisakė mokėti už remontą. Esą už tai turi mokėti savivaldybė.

Baimindamasis, kad dėl griūvančio kamino nekiltų gaisras, R.Pakalniškis kreipėsi į ugniagesius. Šie atvažiavo apžiūrėti kamino ir pusės jo neberado. Tačiau, pasak gyventojo, dar prieš kelias dienas kaminas buvo. Kas nuardė kaminą, neaišku. R.Pakalniškis spėjo, kad taip galėjo pasielgti „Mūsų namų valdų“ darbuotojai. Tačiau bendrovės „Mūsų namų valdos“ direktorius dienraščiui „Klaipėda“ teigė nieko apie tą kaminą nežinąs.

Išėjo miegoti į virtuvę

Laukų gatvės gyventojui Valentinui Rudinskiui kamino problemos kainavo sveikatos.

V.Rudinskis pasakojo, kad jo bėdos prasidėjo, kai viršuje gyvenantys kaimynai, taupydami virš kamino neiškėlė įdėklo, didinančio trauką. Todėl visos nuodingosios medžiagos, užuot išėjusios lauk, pradėjo leistis žemyn, į V.Rudinskio butą.

Smalkių kambaryje prisikaupdavo tiek, kad žmogus čia nebegalėjo būti. Dėl nuolatinio oro užterštumo kambaryje vyrui sutriko sveikata: pradėjo svaigti galva, trūkti oro, padažnėjo širdies plakimas. Žmogus skundėsi mažiausiai šešis kartus praradęs sąmonę ir turėjęs gultis į ligoninę. Dabar V.Rudinskis nuolat leidžiasi brangius vaistus.

Kad neužtrokštų smalkių pilname kambaryje, klaipėdietis persikraustė miegoti į virtuvę. Tačiau kiti kaimynai po remonto užblokavo virtuvėje esančios jo ventiliacijos angą metaline plokšte. Todėl ir čia dujos, kuriomis šildomas namas, ėmė veržtis į vidų.

Bijodamas gresiančio sprogimo, V.Rudinskis apskritai atjungė dujinę viryklę.

„Aš iki trijų valandų nakties prasėdžiu lauke, laukdamas, kada kambaryje susikaupusios dujos išsisklaidys. Iš nevilties kartais net pravirkstu kaip vaikas“, – skundėsi vyras.

Kaimynai kaltę neigė

Bendrovės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė sakė, kad problemų dėl kaimynų, kurie neva neiškėlė įdėklo virš kamino, kaip norėtų V.Rudinskis, nėra.

„Įdėklas į kaminą įdėtas. O kad jis turėtų būti iškeltas virš kamino, reikalavimo nėra. Mūsų darbuotojai patikrino trauką ir nustatė, kad ji gera“, – teigė R.Uznienė.

Tačiau direktorė pritarė, kiti kaimynai išties pasielgė blogai, uždengę kaminą metaline plokšte, mažinančia trauką.

Iš pradžių valdų darbuotojai manė, kad trauka virtuvėje atsiras, vos kaminas bus išvalytas. Bet pradėjus valyti kilo įtarimas, kad jame yra kažkas kieto. Praardžius plytas ir veidrodėliu apžiūrėjus kamino vidų buvo matyti, kad jis uždengtas metaline plokšte. Pamatavus aukštį, kuriame yra plokštė, paaiškėjo, kad ji – antrajame aukšte esančio buto lygyje. Tačiau patys kaimynai neigė uždengę kamino angą.

R.Uznienė apgailestavo, kad, kol neįrodyta kaltė, kaimynus nubausti arba priversti išimti pralaidumui trukdančią metalinę plokštę ji negalinti. Esą ginčą gali išspręsti nebent teismas. V.Rudinskis žadėjo dėl savo problemų kreiptis į Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje Kristiną Vintilaitę, o jeigu prireiks – ir į teismą.

Užsidegė nuo židinio

Dėl nevalytų kaminų jau kilo ir pirmas šio šildymo sezono gaisras.Malūnininkų gatvėje esančiame privačiame name užsidegė židinys.

Ugnis greitai persimetė į medines stogo konstrukcijas. Gaisrininkams teko nuardyti dalį stogo.

Kaminkrėčiai nyksta

Šiemet nebėra kam valyti kaminų ir krosnių, nes iš savanorių gaisrininkų draugijos išėjo abu kaminkrėčiai.

Privačiai kaminkrėčiu dirbantis Vytautas Grigišas sakė esąs bene vienintelis šios profesijos atstovas Klaipėdoje, nes niekas neberuošia tokių specialistų.

V.Grigišas pastebėjo, kad šiemet klaipėdiečiai visai nesiruošė šildymo sezonui. Per mėnesį kaminkrėtys išvalė tik kelis kaminus. Kai kurie jau buvo nevalyti dešimtmetį.

Dėl neišvalytų kaminų ir krosnių Lietuvoje pernai kilo beveik tūkstantis gaisrų.

Šiemet dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų Lietuvoje kilo 557 gaisrai. Jų aukomis tapo 9 žmonės, iš jų – 2 vaikai.

Priešgaisrinės tarnybos duomenimis, gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, taip pat kai pakurams naudojami degalai. Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės. Pirmieji apsinuodijimo jomis požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, sąmonės praradimas. Smalkės bespalvės ir bekvapės.

Padės socialiai remtiniems

Klaipėdos priešgaisrinė tarnyba pradėjo akciją „Kūrenkime saugiai“.

Akcijos metu ugniagesiai kartu su savivaldybių socialinės rūpybos skyrių darbuotojais aplankys socialiai remtinas šeimas ir bandys atkreipti gyventojų dėmesį į jų būstuose naudojamų šildymo įrenginių priešgaisrinę būklę, patarti, kaip jas saugiai eksploatuoti.

Žadama padėti remtinoms šeimoms suremontuoti netvarkingas krosnis, išvalyti dūmtraukius, apsirūpinti dūmų detektoriais.