Iš daugiau kaip 1 tūkst. dalyvio anketą užpildžiusiųjų atrinkti 79 jaunuoliai dalyvauti bandomajame žygyje, pranešė organizatoriai.

Jie per dvi dienas turės nužygiuoti daugiau kaip pusšimtį kilometrų Lietuvos miškais bei pievomis, bristi per upes, tvarkyti istorines vietas.

Anot pranešimo, dalyviai savarankiškai turi pasiruošti žygiuoti bet kokiomis sąlygomis, todėl jų kuprinių svoris kartais siekia ir keliolika kilogramų, nes ant pečių tenka nešti ne vien asmeninius daiktus, bet ir įrankius tvarkymo darbams ar puodus, kuriuose bus gaminamas maistas.

„Bandomasis žygis yra ne vien būdas suformuoti galutinę ekspedicijos komandą, bet ir priemonė, leidžianti prisidėti prie istorijos išsaugojimo savomis rankomis kuo didesniam skaičiui žmonių dar čia, Lietuvoje“, – sakė projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė.

Šiemet „Misija Sibiras‘19” ekspedicija planuoja keliauti į Rusijoje esantį Krasnojarsko kraštą arba Kazachstaną.

Ekspedicija į Kazachstaną rengiama tam atvejui, jeigu Maskva vėl neduotų vizų.

Pernai birželį Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad neišduos vizų Lietuvos jaunuoliams vykti į Krasnojarską tvarkyti buvusių tremtinių ir politinių kalinių kapų.

Maskva apkaltino Lietuvą įšaldžius derybas dėl tarpvyriausybinio susitarimo, kuriuo būtų reglamentuotas karių ir civilių aukų kapų ir monumentų tvarkymas.

Lietuvos URM savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos siūlomas tarpvyriausybinis susitarimas neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų.

Po šio Maskvos sprendimo „Misija Sibiras 2018“ teko skubiai keisti planus, dėl to pernai ekspedicija surengta į Kazachstaną.

Planuojama, kad į šiemetinę misiją liepą vyks maždaug 16 žmonių.

Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas nuo 2006 metų. Per šį laikotarpį lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Sibire – Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane – aplankiusios jaunimo ekspedicijos sutvarkė daugiau kaip pusantro šimto kapinių.

Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos į tremtį ir lagerius ištremta apie 280 tūkst. žmonių.