„Žvalgybos institucijų specifika tokia, kad, norint užtikrintu jų veiksmingumą, jų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei. Jos turi turėti slaptus įrankius ir didelius įgaliojimus veikti, todėl demokratija turi nustatyti kitą priežiūros mechanizmą nei vieša atskaitomybė“, – antradienį prisistatydamas Seime sakė N. Statkus.

Pasak N. Statkaus, žvalgybos priežiūrai vykdyti kuriama ombudsmeno institucija galės veikti tik tuomet, jei turės visuomenės, politikų ir žvalgybos institucijų pasitikėjimą.

„Žvalgybos kontrolieriaus institucija pagal kompetenciją ir turės prisidėti prie geresnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos žvalgybos institucijų veikloje užtikrinimo ir kartu tapti integralia nacionalinio saugumo sistemos dalimi, būdama kiek įmanoma objektyvi, profesionali ir nešališka. Visuomenės, politikų, žvalgybos institucijų pasitikėjimas šia institucija yra esminis sėkmingos veiklos laidas“, – kalbėjo N. Statkus.

Po prisistatymo Seime kandidatas susitiks su pageidaujančiomis frakcijomis, tuomet Seimas balsuos dėl jo skyrimo.

N. Statkaus kandidatūrą į žvalgybos kontrolierius antradienį teikianti parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai – vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja ombudsmeno tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.

Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Žvalgybos institucijų specifika tokia, kad, norint užtikrintu jų veiksmingumą, jų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

V. Čmilytė-Nielsen patvirtina turinti kandidatą ir į antrąją žvalgybos kontrolieriaus pareigybę. Jo kandidatūrą ketinama pateikti paskyrus N. Statkų.

Seimas du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai skiria Seimo pirmininko teikimu, kandidatūras apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui.

Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.