Kariuomenė apie informacines atakas prieš Lietuvą – jos agresyvėjo

Lietuvos kariuomenės analitikai pernai fiksavo 4999 prieš Lietuvą nukreiptas informacines atakas, 2021 metais jie nustatė 5030 atvejų.

Pasak kariuomenės, duomenys rodo, kad informacinis spaudimas Lietuvai ir Baltijos šalims tendencingai didėja: 2020 metais buvo fiksuoti 3412, metais anksčiau – 2890, o 2018 metais – 2456 informacinių atakų atvejai.

Pranešime pažymima, kad 2022-ieji metai informacinės konfrontacijos kontekste buvo išskirtiniai dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, didžiausias Kremliaus ir Minsko režimų kontroliuojamų informacinių šaltinių dėmesys buvo skirtas gynybos temoms.

Kaip skelbia kariuomenė, labiausiai atakuoti taikiniai buvo NATO, pajėgumų stiprinimas Baltijos regione, Lietuvos karinio potencialo didinimas, išskirtinis dėmesys teko ir Lietuvos vykdomai užsienio politikai, ypač dvišaliams ir daugiašaliams santykiams, narystei NATO ir Europos Sąjungoje (ES), paramai Ukrainai.

Buvo menkinta Lietuvos narystės Aljanse reikšmė, visuomenė gąsdinama karu, įskaitant ir branduoliniu.

Vertindami 2017–2022 metų laikotarpį analitikai konstatuoja, kad Rusijos ir Baltarusijos kontroliuojamų visuomenės informavimo priemonių skleidžiamos priešiškos informacijos srautas 2022 metais išsiskyrė savo retorika, ji buvo agresyviausia.

Pasak pranešimo, informacinis spaudimas, nukreiptas prieš Lietuvą, skyrėsi nuo kitų NATO ir ES šalių: buvo menkinta Lietuvos narystės Aljanse reikšmė, visuomenė gąsdinama karu, įskaitant ir branduoliniu, Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurio metu neva NATO negins Lietuvos ir nevykdys savo įsipareigojimų.

Dėl Rusijos pradėto karo Lietuvą pasiekus ukrainiečių karo pabėgėlių bangai, buvo bandoma diskredituoti bei paskleisti melagingus naratyvus apie ukrainiečius, Lietuvos politiką.

Propagandinės žinutės Lietuvos atžvilgiu buvo įvairios: skelbta, kad Lietuva yra agresyvi, rusofobiška valstybė, jos užsienio politika kenkia šalies saugumui ir gerovei. Teigta, kad Lietuva yra nedemokratinė valstybė, vykdo etninę diskriminaciją.

Analitikai pastebi, kad, lyginant su 2021 metais, agresyvėjo propagandinių šaltinių retorika, buvo atviromis užuominomis kalbama apie galimus Rusijos karinius veiksmus prieš Lietuvą. Taip pat atsirado daugiau užuominų apie smurtinį valdžios užgrobimą Lietuvoje.

2022 metų priešiška veikla daugiausiai buvo nukreipta į gynyba – 47,91 proc. atvejų, užsienio politiką – 24,92 proc. atvejų, konstitucinių pagrindų apsaugą – 13,16 proc., taip pat taikytasi į ekonomiką ir energetiką, kultūrą ir švietimą, socialinę apsaugą.

Didžiausias priešiškos informacinės veiklos aktyvumas fiksuotas nuo pernai sausio 1 iki vasario 24 dienos, iki Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios. Analitikų vertinimu, tai rodo, kad Rusijos propaganda aktyviai ruošė savo ir kitas auditorijas karui, sau palankia linkime formavo nuomonę tikslinėms auditorijoms.

2022 metai pasižymėjo itin aukštu informaciniu spaudimu, nukreiptu ir prieš ES dėl sprendimų priimti ir taikyti sankcijas Rusijai. Pasak kariuomenės pranešimo, tokio aukšto dezinformacijos srauto apie ES nefiksuota nei vienais ankstesniais metais.

Užsienio politikos srityje menkintas Lietuvos kaip suverenios valstybės statusas, pabrėžta, kad Lietuva tėra nereikšminga valstybė tarptautinėje politinėje arenoje, priklausoma nuo JAV, NATO ir ES politinių bei ekonominių sprendimų, šalių-lyderių vasalė.

2022 metais gynybos sričiai buvo skirtas didžiausias Rusijos ir Baltarusijos režimų valdomos žiniasklaidos dėmesys nuo 2017-ųjų metų. Pastebima, kad per penkerius metus gynybos srities temų eskalavimas kasmet augo. Palyginus su 2021 metais, šiemet šis rodiklis kilo penktadaliu.