Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius neslepia, kad šalies kariuomenės laukia įvairūs pokyčiai. Vienas iš jų - “seržantų reforma”. Kas laukia šalies kariuomenės - apie tai Lietuvos kariuomenės dienos proga Krašto apsaugos ministerijos parengtame interviu su A.Pociumi.

Kokios Lietuvos kariuomenės aktualijos šventės išvakarėse?

Švenčiant Lietuvos kariuomenės dieną maloniau akcentuoti gerus dalykus nei kalbėti apie problemas. Kita vertus, Kariuomenės diena minima lapkričio 23-iąją, likus nedaug laiko iki metų pabaigos, tad galima apžvelgti, kas įvyko per praėjusius metus, kas mūsų laukia ateityje.

Pradėjęs eiti kariuomenės vado pareigas pirmiausia turėjau pamatyti, kokia yra Lietuvos kariuomenė, susipažinti su esama situacija. Lankiausi kariuomenės daliniuose, stebėjau pratybas. Jautėsi įvairių nuotaikų, nes žmonės sunerimę dėl permainų kariuomenėje, nuolat vykstančios transformacijos. Atsisakius šauktinių karių, iškilo svarbiausia problema, kaip tinkamai užpildyti spragas.

Dabar kariuomenėje tarnaujantys žemesnės grandies kariai yra atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą dar prieš tapdami profesionalais. Jie puikiai integravosi ir sėkmingai atlieka savo užduotis.

Ieškodami alternatyvių, dabartinėmis sąlygomis tinkamų profesinės karo tarnybos karių gretų papildymo būdų, pradėjome įgyvendinti naują idėją - būtinuosius karinius mokymus. Tarnyba nebėra privaloma, apsisprendimas tarnauti kariuomenėje grindžiamas savanoriškumo principu.

Būtinieji kariniai mokymai suteiks dvigubos naudos - mes galėsime atsirinkti geriausius jaunuolius, norinčius tapti profesinės tarnybos kariais, o tie, kurie pasirodys silpniau, ar nebenorės pretenduoti tapti profesionalais, papildys mūsų kariuomenės mobilizacinį rezervą. Taigi turėsime galimybę prireikus juos pašaukti vykdyti užduočių taikos metu, pavyzdžiui, padėti gyventojams stichinės nelaimės atveju. Visuomenei naudinga turėti parengtų jaunų žmonių, kurie prireikus pasiruošę jai padėti.

Tekdavo išgirsti nuomonių, kad šauktiniai kariai yra nepakankamai motyvuoti. Kai jaunuoliai ateis į kariuomenę savanoriškai, kitokia bus jų motyvacija?

Manau, kad žmonės atėję tarnauti tikrai to norėdami, niekieno neverčiami, bus neišvengiamai stipresnės motyvacijos. Viską lemia savanoriškumo principas.

Ar rengimo programa bus tokia pati, kaip ir rengiant profesinės tarnybos karius?

Panašiai. Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, Mokymo ir personalo valdyba, manau, parengė gerą programą. Tam tikra prasme pirmieji būtinieji mokymai bus eksperimentas. Analizuosime situaciją. Jei matysime poreikį ką nors keisti, būtinai tobulinsime ir keisime.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie kariuomenės rezervą. Kodėl ši tema sulaukia išskirtinio dėmesio?

Parengtas ir tinkamai administruojamas kariuomenės rezervas yra būtinas šalies gynybai. Taikos metu išlaikyti dideles aktyvias pajėgas yra brangu, tačiau viskas priklauso nuo prioritetų. Atsiradus poreikiui papildyti ir sustiprinti reguliariąsias pajėgas, mobilizuojamas rezervas. Reikėtų paminėti, kad Lietuvos kariuomenė kartu su kitomis šalies institucijomis ruošiasi gynybai. Taip pat šalies gynyba yra kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga ir konstitucinė teisė. Jei mums tektų ginti šalį, reguliarioji profesionalų kariuomenė reaguotų pirmoji ir priimtų pirmuosius smūgius. Nelygu, kokia galėtų būti agresija, todėl reikia būti pasiruošus prireikus papildyti ir sustiprinti reguliariąsias pajėgas. Tam ir yra reikalingi rezervo kariai. Ši sritis yra labai svarbi, mes skirsime jai daug dėmesio. 

Kaip greitai ketinate išspręsti reikalingų žemiausios grandies karių etatų problemą?

Norisi karių etatų trūkumą išspręsti kuo greičiau. Kaip žinote, paskutinieji šauktiniai kariuomenę paliko dar liepos mėnesį. Žemesnės grandies karių nestigo, tačiau daug ką lėmė finansai - pagal ankstesnę kvietimo į profesinės karo tarnybos tvarką, mažinamą finansavimą šiuo metu mes būtume galėję pasikviesti daug mažiau karių. Taigi dabar organizuojami būtinieji kariniai mokymai pagal naują tvarką - galimybė pašaukti į tarnybą 100 karių. Kitais metais galėsime pašaukti dar apie 300 karių. Tokiu būdu mes atrinksime karius į profesinę karo tarnybą ir apmokysime būsimąjį karinį rezervą. Žinoma, jei finansavimas šioje srityje didėtų, būtų galima galvoti ir apie didesnį karių kiekį.

Kas laukia Lietuvos karininkijos, puskarininkių ir seržantų, ar bus mažinamas kariuomenės aukštesnės grandies etatų skaičius?

Sunkmetis diktuoja savo sąlygas, optimizuojame štabus ir kitas institucijas, žiūrime, kur galime sumažinti etatų skaičių. Koviniai padaliniai turi išsaugoti savo kovingumą, todėl optimizavimas jų nepalies. Optimizuosime aukštesniuosius štabus, kur yra galbūt kiek didesnis kiekis karininkijos. Sprendimus priimsime atitinkamai pagal poreikį, kiekvieno kario tinkamumą, sugebėjimus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad karininko parengimas yra ilgas procesas, todėl staigūs pokyčiai keičiant karininkų kiekį kariuomenėje gali būti žalingi. Galiu pasakyti, kad profesionalūs, plataus spektro specialistai, aktyvūs, pavyzdingi vadai bus vertinami ir toliau.

Ar „seržantų reforma" bus įgyvendinama, ar yra atidėta neribotam laikui?

„Seržantų reforma" neatidėta ir tikrai bus tęsiama. Kadangi yra poreikis prisitaikyti prie naujų sąlygų, todėl transformacija kariuomenėje yra nenutrūkstamas procesas, daug kas keičiasi. Pokyčiai aktualūs ne tik karininkams, bet ir nekarininkams. Esu susipažinęs su pasiūlymais, su dauguma iš jų sutinku, tačiau visa tai turi būti įteisinta būsimame įstatymo pakeitime ir, manau, kad atitiks šiandieninius Lietuvos kariuomenės poreikius.

Ar jau priimtas sprendimas dėl pokyčių kariuomenės valdymo sistemoje? Koks Gynybos štabo ir Jungtinio štabo likimas?

Vizija dėl pertvarkymo yra. Ateityje turėtų nelikti Gynybos štabo, jo skyriai, atsakingi už strateginio lygmens planavimą, bus integruoti į Krašto apsaugos ministeriją. Operacinio lygmens skyriai bus priskirti Jungtiniam štabui.

Koks vaidmuo kariuomenėje teks KASP. Ar ir toliau kariai savanoriai bus rengiami veikti skyriaus sudėtyje, tam, kad prireikus papildytų reguliariuosius vienetus, ar rengsis kaip savarankiškai galintys vykdyti operacijas teritoriniai vienetai?

Mano nuomone, karys turi būti universalus. Mes nieko naujo neišrasime, tiesiog sugrįšime tam tikrose rengimo srityse prie elementų, kurie labiau susiję su teritorine gynyba. Universalus karys turi mokėti vykdyti užduotis ir ten kur jis gyvena, ir visiškai svetimoje aplinkoje. Karys savanoris turi gebėti efektyviai veikti, kur jis gyvena, nes tai jau yra seniai patikrintas būdas, o partizaninio karo privalumai jau seniai įrodyti. Tokių metodikų požymių matome ir šiandieniniame Afganistane. Pagrindinė patirtis glūdi Lietuvos partizanų taktikoje. Šį kariavimo metodą turime prisiminti ir išmokyti jo savo karius.

Taikos meto užduočių operacinės pajėgos jau pasirengusios pirmajam budėjimui. Kokios konkrečios užduotys joms numatytos?

Paskutinės pratybos „Rudens šviesa" parodė, kad Taikos meto užduočių operacinių pajėgų kariai yra pasirengę. Tapę NATO nariais, didelį dėmesį skyrėme tarptautinėms operacijoms ir ekspedicinėms pajėgoms plėtoti. Žinoma, tai mums davė neįkainojamos patirties. Tačiau mes puikiai suprantame, kad gintis reikės ne tik toli nuo Lietuvos, bet ir mokėti puikiai tai atlikti savo šalies viduje. Šios pajėgos padės Lietuvos kariuomenei ne tik atsakingai vykdyti įsipareigojimus NATO, bet ir vykdys užduotis Lietuvos teritorijoje reaguojant į nuolat besikeičiančias aplinkybes ir atremiant plataus spektro iššūkius ir grėsmes. Operacinės pajėgos reaguos į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, prireikus stiprins valstybinės sienos apsaugą, saugos svarbius valstybės objektus, gins juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių, teiks pagalbą valstybės institucijoms ekstremalių situacijų atveju. Šitos pajėgos savo pobūdžiu ir iškeltomis užduotimis yra panašios į NATO greitojo reagavimo pajėgas.

Pakalbėkime apie tarptautines misijas. Dabar liko vienintelė rimta misija Afganistane. Ar ji sėkminga, kokios jos perspektyvos?

Visos misijos, kuriose dalyvauja Lietuvos kariai, yra vienodai svarbios ir rimtos. Kariai atsakingai vykdo Lietuvos kariuomenei pavestas užduotis ir yra vertinami NATO partnerių. Misija Afganistane yra aiškiai matoma ne tik Lietuvoje, bet ir NATO. Lietuvos trispalve pažymėta Afganistano ISAF pajėgų žemėlapyje kaip šalies, vadovaujančios provincijos atkūrimo grupei, dalyvaujančios operacijose „ypatingai karštuose" Afganistano rajonuose, dirbančios aukščiausiuose ISAF štabuose. Manau, kad mūsų kariai Goro provincijoje, specialiųjų operacijų eskadronai ir štabo karininkai puikiai atlieka savo darbą. Tarnaudamas NATO strateginėje vadavietėje per padėties Afganistane aptarimus daug girdėdavau apie mūsų šalies karių atliekamus gerus darbus. Neseniai pats aplankiau Afganistane tarnaujančius Lietuvos karius. Ten tarnauja motyvuoti kariai, suprantantys savo darbą. Kartu su Užsienio reikalų ministerijos delegacija turėjome progos dar kartą įsitikinti, kad didesnį dėmesį reikia skirti civilių specialistų kontingentui provincijos atkūrimo grupėje, kadangi jų poreikis yra vis aktualesnis.

Tarnyba Afganistane mūsų kariams suteikia vertingos patirties. Tai geriausias būdas patikrinti savo įgūdžius ir įtvirtinti žinias. Aktyviai analizuojame misijos patirtį, o ten išmoktos pamokos padeda tobulinti karių rengimo procesą, karių aprangą, ekipuotę ir kovinę techniką.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono budėjimas NRF - naujas iššūkis Lietuvos kariuomenei. Kaip vertinate karių pasirengimą šiai užduočiai?

Latvijoje vykusiose pratybose „Baltijos erelis" buvo įvertinta, kad batalionas yra pasirengęs budėti ir vykdyti kovines užduotis. Tai ne tik mūsų, bet ir NATO atstovų įvertinimas. Esu tikras, kad batalionas gerai vykdys jam pavestas užduotis.

Neseniai teko girdėti, kad galbūt keisis Lietuvos karių uniformos. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

Pokyčiai, ypač sunkiu ekonominiu laikotarpiu, neįvyksta greitai. Specialistai atlieka analizę, naudojasi kitų šalių analogiška patirtimi ir ieško įvairių variantų. Poreikis turėti tokią uniformą, modifikuojant ne tik spalvinę gamą, bet jos konstrukciją, tikrai yra, kadangi dabartinės uniformos ergonomika tenkina ne visus. Taupymo sumetimais ne viena valstybė, dalyvaujanti tarptautinėse operacijose, perėjo prie tarpinės lauko uniformos modelio, tinkamo naudoti įvairiose aplinkose. Sprendimai šiuo klausimu bus priiminėjami atsakingai, o naujojo pavyzdžio uniformos įvedimas, jei tokią sukursime, vyks laipsniškai, ne iš karto. Taip pat planuojame išsaugoti lietuvišką autentišką kryžminį raštą. Kol kas laukiame, ką pasiūlys mūsų specialistai ir patys uniformas dėvintys kariai.

Teko girdėti vaizdingą mūsų karyboje vyraujančių tendencijų apibūdinimą: arba „Pilėnų" (gynybinė), arba „Žirgų girdymo Juodojoje jūroje" (ekspedicinė). Tai kas dabar - „Pilėnai" ar  „Žirgų girdymas"?

Mūsų ateities siekiamybė - turėti bent pusę greitai perdislokuojamų pajėgų, kad galėtumėme vykdyti visus NATO įsipareigojimus. Tačiau pagrindas ir prioritetas yra gebėti patiems apginti savo valstybę. Norėdami tikėtis realios paramos iš partnerių mes patys turėsime pradėti savo turimomis jėgomis priešintis agresijai.

Kas numatyta karinių įsigijimų srityje esant sunkmečio sąlygoms ir pagerėjus ekonominei situacijai? Kaip ketinama spręsti prieštankinių ir priešlėktuvinių priemonių trūkumą?

Ši tema tikrai aktuali, čia viską lemia prioritetai. Visų pirma negalime pamiršti savo ilgalaikių įsipareigojimų, tokių kaip lengvųjų ginklų įsigijimo. Tai kelerių metų trukmės projektas, kariuomenė bus laipsniškai aprūpinama moderniais šaulių ginklais. Pagal sutarties sąlygas mes periodiškai atsiskaitome su tiekėjais ir gauname ginkluotę. Anksčiau pasirašyti kontraktai bus ir toliau tęsiami. Kai šis ir kiti projektai bus užbaigti, tuomet pereisime prie kitų prioritetinių sričių.

Kada visi Lietuvos kariuomenės koviniai vienetai bus perginkluoti G-36 automatiniais šautuvais?

Negaliu tiksliai atsakyti, manau, kad per artimiausius 2 arba 3 metus turėtume šį projektą baigti. Situaciją gali koreguoti finansinės galimybės.

Prieš tapdamas Lietuvos kariuomenės vadu tarnavote NATO transformacijos štabe, srityje, tiesiogiai susijusioje su kariniu mokymu. Ar atsirado idėjų, kaip tobulinti Lietuvos kariuomenės mokymo sistemą?

Buvau štabo viršininko pavaduotojas kariniam mokymui ir švietimui. Manau, kad galėtumėme pasinaudoti NATO nuotolinio mokymo programomis. Tokios programos padėtų sutaupyti nemažai lėšų ir klausytojų laiko. Nereikia siųsti kario į kitą valstybę , tam kad jis įgytų specifinių teorinių žinių. Panašias sistemas mes jau naudojame, tačiau aš kalbu apie aukštesnio lygmens mokymąsi NATO sistemoje. NATO mokymo sistema taip pat yra sukaupusi didelę tarptautinėse operacijose išmoktų pamokų panaudojimo patirtį, kuria mes ketiname pasinaudoti. 

Per Jūsų inauguraciją sakėte, kad sieksite gerinti karių fizinį parengimą. Nejaugi dabar kariuomenėje tai yra aštri problema? Jei taip, kaip ją spręsite?

Tapęs Lietuvos kariuomenės vadu pabrėžiau, kad skirsiu didelį dėmesį kvalifikuotam, motyvuotam, gerai apmokytam ir siekiančiam ginti savo Tėvynę personalui. Kariai - tai pats didžiausias Lietuvos kariuomenės turtas ir vertybė. O karių sveikata ir jų fizinis pasirengimas yra svarbus jų tarnybai. Esu įsitikinęs, vadovauti kariuomenei reikia ir asmeniniu pavyzdžiu, nes kiekvienas vadas norėdamas reikalauti rezultatų iš pavaldinių turi pradėti nuo savęs.

Fizinis karių pasirengimas Lietuvos kariuomenėje nėra aštri problema. Skatindamas karius saugoti sveikatą, sportuoti, aš siekiu, kad tai netaptų problema ateityje. Dažnas pasako ir pritaria, kad „sveikame kūne - sveika siela".

Ko linkite Lietuvos kariams Kariuomenės dienos proga?

Naudodamasis proga, sveikinu visus buvusius Lietuvos karius, pirmosios, antrosios ir trečiosios kartų savanorius, kurie gynė Lietuvą ir dabar yra mūsų kariuomenės pasididžiavimas. Sveikinu karius, šiuo metu tarnaujančius Tėvynėje ir toli už jos ribų. Sveikinu visus karius, išėjusius į atsargą ir dimisiją. Savo šventę švęskime visi kartu.

Norėčiau visiems palinkėti susikaupimo ir kantrybės šiuo nelengvu laikotarpiu, sklandžiai ištverti permainas ir toliau ištikimai tarnauti savo šaliai.