„Nesuprantu, iš kur kyla šitos paskalos, ir man tai visiškai nepatinka, nes tai diskredituoja mūsų dėtas pastangas stiprinti gynybą. Man atrodo, 5,38 proc. daug ką pasako. (...) Mes sparčiai augame ir kylame į viršų su didesniu finansavimu, ir tai yra daug daugiau, negu kai kas buvo padaręs per visą kadenciją“, – interviu LRT trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

„Nuvertinti tą dalyką, tai yra diskredituoti visą šalies gynybą, aš sulyginčiau šituos du dalykus tolygiai“, – pridūrė ji.

Tuo metu kariuomenės vadas LRT teigė girdėjęs politikų norą investuoti į trinkeles savivaldybėse ir tai pateikti kaip gynybos stiprinimą.

„Esu girdėjęs, yra noras ten investuoti į trinkeles kažkur tai savivaldybėse ir atnaujinti kelius, kas yra neblogai, vadinkim taip, bet su trinkelėm nekariausim, barikadų nestatysim ir nemėtysim, kaip sakant, kaip viduramžis“, – sakė generolas.

I. Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas trečiadienį pranešė, kad gynybai kitų metų biudžete bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba beveik 4,8 mlrd. eurų.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog planuojamas kitų metų valstybės biudžetas leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų.

Anksčiau trečiadienį I. Ruginienė teigė, kad asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, bet juose bus numatytos lėšos ir dvigubos paskirties projektams, pavyzdžiui, į poligonus vedantiems keliams.

Tai paskatino dalies politikų ir verslo atstovų nerimą, kad gynybos finansavimas yra dirbtinai pučiamas, o kariuomenės plėtrai pinigų neužteks.

BNS rašė, kad šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026-2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.

Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų pilnai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.