- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojams karas išlieka didžiausią susirūpinimą keliančiu aspektu. Jis lenkia nerimą dėl augančių kainų, infliacijos ar COVID-19 pandemijos, rodo naujausias „Kantar“ atliktas „Karo barometras“.
Palyginti su kovo mėn., triskart išaugo gyventojų, manančių, kad karas užtruks metus ar ilgiau.
Dažnai viešumoje išreiškiamas nuogąstavimas, kad žmonės ilgainiui pavargs nuo karo ir priims tai kaip savaime suprantamą dalyką. Bent jau kol kas, praėjus keturiems karo mėnesiams, to nematome: 84 proc. šalies gyventojų karą įvardina kaip didžiausią susirūpinimą keliantį dalyką, kitos problemos – infliacija, augančios kainos, COVID-19 pandemija – pagal svarbą atsilieka 3–4 kartus“, – sakė Renata Sadunišvili, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė.
Išlaiko pagalbą Ukrainai
Pasak jos, per šį laikotarpį kiek padaugėjo pasisakančių, kad karas juos paveikė – nuo 67 iki 72 proc. Vis dėlto žmonės išlieka susitelkę.
„Kone 7 iš 10 gyventojų toliau padeda Ukrainai ir pabėgėliams, daugiausia aukodami pinigų, taip pat daiktais. Be to, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisako, kad sankcijas Rusijai reikia taikyti ir toliau, net jei tai lemia ekonomines pasekmes mūsų šaliai. Tokį palaikymą žmonės išreiškia, nors lūkesčiai dėl greitos karo baigties negerėja, kaip tik padaugėjo gyventojų, manančių, kad karas truks metus arba ilgiau, dabar taip mano absoliuti dauguma (77 prolc.)“, – sako R. Sadunišvili.
Kone 7 iš 10 gyventojų toliau padeda Ukrainai ir pabėgėliams, daugiausia aukodami pinigų, taip pat daiktais. Be to, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisako, kad sankcijas Rusijai reikia taikyti ir toliau.
Ekspertė taip pat akcentavo, kad, nepaisant realaus priežastinio ryšio, karo kontekste daugelis problemų būna susiejamos su karu.
„Paklausus gyventojų apie karo poveikį dešimčiai aspektų, nuo tokių kaip kuro, maisto kainos iki asmeninių finansų, valstybės valdymo ar klimato kaitos, praktiškai visuose gyventojai įžvelgia stiprią sąsają su karu, net jeigu ne visada ji ten yra“, – sako R. Sadunišvili.
Asmeninius finansus vertina geriau nei valstybės
Didėjantį neapibrėžtumą dėl finansinės ateities rodo gyventojų delsimas priimti tam tikrus finansinius sprendimus bei išlaidų ribojimas. Tiesa, savo asmeninę finansinę situaciją, taip pat savo draugų ar artimųjų kone 7 iš 10 vertina kaip normalią, gerą ar labai gerą. Tuo tarpu kalbant apie šalies ekonominę situaciją, vertinimas perpus prastesnis – pakankamai normalia ar gera ją laiko kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.).
„Tai rodo, kad asmeninę situaciją gyventojai vertina geriau nei savo valstybės. Šis atotrūkis gali reikšti tam tikrą nerimo lygį, aiškumo stoką dėl to, kas vyksta už mano namų ribų. Būtent neapibrėžtumas įprastai didina vartotojų nerimą ir tampa akstinu nukelti tam tikrus sprendimus ar mažinti išlaidas. Kalbėjimas apie situaciją, tam tikrų scenarijų dėliojimas gali padėti mažinti šį netikrumą“, – sako „Kantar“ ekspertė.
Pristabdo nebūtinus pirkinius
Iš tyrimo pastebima, kad didžioji dauguma gyventojų šiuo metu pajėgūs apmokėti savo poreikius, tačiau tam tikrų ne pirmo būtinumo prekių įsigijimą kiek pristabdo.
„Gyventojai gali sau leisti daugiau, nei šiuo metu perka, nes yra linkę truputį pristabdyti tam tikrus pirkinius, ypač susijusius su pramogomis, laisvalaikiu ar prabangos prekėmis. Mat dauguma fiksuoja sparčiai kylančias kainas ir infliaciją, kurios, kaip įprasta, atlyginimai taip greitai nepasiveja. Kai kurie retina paslaugų periodiškumą arba perka paprastesnes, mažiau žinomų prekės ženklų prekes. Tačiau situacija nėra tokia, kad žmonės imtų drastiškai leisti santaupas, griebtųsi papildomų darbų ar imtųsi pardavinėti turimą turtą ar daiktus. Tai labiau rodo ne esamos padėties sunkumą, kiek tam tikrą santūrumą esant drumstoms ateities perspektyvoms“, – apibendrino „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė R. Sadunišvili.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje vyks pabėgėliams iš Ukrainos skirtų lietuvių kalbos kursų pristatymo renginys
Tautinių bendrijų namuose pirmadienį vyks karo pabėgėliams iš Ukrainos skirtų lietuvių kalbos kursų pristatymo renginys. ...
-
Po atnaujinimo visuomenei atidaromas Pašilių stumbrynas
Panevėžio rajone pirmadienį atidaromas atnaujintas Pašilių stumbrynas. ...
-
L. Baužys pradeda vadovauti Ignalinos AE
Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovas Linas Baužys nuo pirmadienio pradeda vadovauti valstybės valdomai Ignalinos atominei elektrinei (IAE). ...
-
Kazlų Rūdoje atidaroma stovykla „Jonas“
Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje pirmadienį bus oficialiai atidaryta nuolatinė Lietuvos ir sąjungininkų kariams skirta modulinė stovykla „Jonas“. ...
-
Alytus planuoja sujungti dvi centre esančias aikštes1
Alytaus valdžia per kelerius metus ar net dešimtmetį ketina sutvarkyti centrinę aikštę ir ieško, kas organizuotų jos projektavimo, rangos ir kitus konkursus. ...
-
Seimas spręs, ar skatinti automobilių aikštelių įrengimą kurortuose4
Seimas spręs, ar leisti kurortuose įrengti automobilių stovėjimo aikšteles už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, skiriamas savivaldybėms. ...
-
Seimas ėmėsi ratifikuoti ekstradicijos, teisinės pagalbos sutartis su JAE4
Seimas ėmėsi ratifikuoti su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE) pernai pasirašytas sutartis dėl ekstradicijos, savitarpio teisinės pagalbos bei nuteistųjų perdavimo. ...
-
Viešojo valdymo agentūra tampa pavaldi Vyriausybei6
Nuo sekmadienio keičiasi Viešojo valdymo agentūros pavaldumas – ji taps Vyriausybės įstaiga. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti 43 neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti 43 neteisėti migrantai, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Ministras ir streikuojantys mokytojai nesusitiko12
Sekmadienį ryte neįvyko planuoti švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto susitikimai su streikuojančiais mokytojais prie Vyriausybės pastato Vilniuje ir kelyje link sostinės – ministro teigimu, ten pedagogų nebuvo. Mokytoj...