Vertimas raštu ir žodžiu dažnai laikomi įgūdžiais, pritaikomais tik konferencijų salėse, diplomatiniuose susitikimuose ar ofisuose, tačiau vertėjai dirba ne tik įsitaisę patogiose biuro kėdėse. Priešingai nei įprasta stabilioje aplinkoje dirbantiems, vertėjai kariuomenėje dažnai dirba nenuspėjamomis sąlygomis.
Dirbo fronte
„Vertėjai kariuomenėje dirba ne tik patalpose, bet ir miškuose, jūros supamuose laivuose ir aklinoje tamsoje, dėvėdami naktinio matymo akinius (o kartais ir be jų). Jie vertėjauja užpuolimų simuliacijų metu judėdami, pastatų ir rūsių atlaisvinimo pratybų metu skendėdami dūmuose, o kartais netgi yra apšaudomi tuščiais šoviniais“, – sako doktorantas.
Kadangi šis darbas reikalauja gebėjimo greitai apdoroti informaciją ir itin tiksliai ją perduoti įtemptose situacijose, vertėjo kalbinės žinios turi būti nepriekaištingos, įskaitant ir konkrečios srities terminologiją. Vienas didžiausių iššūkių verčiant žodžiu kariuomenėje būtent ir yra didelis specializuotų terminų kiekis.
„Kai tik pradėjau dirbti, greitai suvokiau, kad turiu išsiugdyti visai kitokius anglų kalbos įgūdžius, ypač susijusius su specializuota karine terminologija ir procedūromis“, – sako ukrainietis, KTU SHMMF baigęs magistro studijų programą „Technikos kalbos vertimas ir postredagavimas“.
Doktorantas teigia, kad terminologijos modulyje įgytos žinios šiame darbe pasirodė neįkainojamos. „Turėdamas terminologijos žinių, galėjau susidaryti struktūriškai tvarkingus žodynėlius įvairiomis karinėmis temomis. Šiais žodynėliais pasidalijau ir su savo kolegomis, kuriems jie labai pravertė ruošiantis vertėjo darbui“, – akcentuoja A. Ponomarevskyi.
Specifika: vienas didžiausių iššūkių verčiant žodžiu kariuomenėje yra didelis specialių terminų kiekis. / A. Ponomarevskio asmeninio archyvo nuotr.
Būtini gebėjimai
Sakoma, kad verčiant žodžiu reikia kitokių įgūdžių nei verčiant raštu. Nors verčiant raštu svarbiausia išmanyti rašytinio teksto ypatumus, o žodžiu – sakytinio, A. Ponomarevskyi patirtis parodė, kad abi vertimo sritis jungia bendrieji vertimo principai, ypač tie, kurie yra susiję su tarpkultūrine komunikacija.
„Kalbėdami žmonės reprezentuoja savo kultūrą ir šalį. Skirtingos pasaulėžiūros kartais gali sukelti daug nesusipratimų, būtent todėl vertėjai žodžiu ne tik pakartoja mintį kita kalba – jie taip pat tampa mediatoriais tarp skirtingų kultūrų. Studijuodamas išmokau geriau orientuotis tarp skirtingų kultūrinių perspektyvų“, – sako jis.
Anot doktoranto, tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžiai, lavinti studijų metu, buvo naudingi sprendžiant įvairias kultūrines komunikacines situacijas. Atpažinus kultūrines subtilybes ir kontekstą, galima užkirsti kelią nesusikalbėjimui, kuris gali sutrikdyti karinį bendradarbiavimą.
Stebėtina, bet pravertė ir audiovizualinio vertimo įgūdžiai. Dėl kalbos barjero ar būtinybės laikytis diskretiškumo, komunikacija karinėse situacijose dažnai gali būti nežodinė.
„Kartais dėl kalbos barjerų kalbėtojas pasakoja apie ką nors labai abstrakčiai ir neaiškiai, pavyzdžiui: „paimk šitą ir perkelk jį prie to“, pasitelkdamas vaizdinę medžiagą, daiktus ar gestus. Tokiu atveju reikia nuolat ir atidžiai stebėti kalbėtoją, o jo vaizdines užuominas greitai paversti žodžiais“, – pabrėžia jis.
Žmogiškasis aspektas
Žinoma, verčiant svarbiausia kalbinės žinios, tačiau vertimas itin stipriai susijęs ir su žmonėmis. Suprasti žodžiuose slypinčias emocijas, įtampą ir kitas prasmes svarbu taip pat, kaip suprasti pačius žodžius. Čia būtini ir socialiniai, ir emociniai įgūdžiai, vadinami „minkštaisiais“, kurie karo vertėjo darbe tokie pat svarbūs kaip ir kalbinės žinios. Rizikingose situacijose daug lemia gebėjimas išlaikyti ramybę, profesionalumą ir kultūrinį jautrumą.
Nepaisydamas sunkaus darbo, jis užbaigė magistro studijas geriausiais rezultatais.
„Supratau, kad vertėjaujant žodžiu tarptautinėje karinėje aplinkoje svarbu ne tik perteikti pasakytus žodžius kita kalba, bet ir padėti kariškiams geriau suprasti vieniems kitus ir užtikrinti sklandų bendradarbiavimą. Tai taip pat pritaikoma ir kitoms vertimo žodžiu ir raštu sritims“, – sako ukrainietis.
KTU SHMMF Lingvistikos ir vertimo studijų programų vadovė, lektorė Audronė Daubarienė teigia, kad fakulteto bendruomenė didžiuojasi turėdama tokį studentą kaip A. Ponomarevskyi.
„Nepaisydamas sunkaus darbo, jis užbaigė magistro studijas geriausiais rezultatais“, – sako ji.
