Seni konfliktai

Karšto vandens tiekėjas - po nežinios skraiste

Dvi uostamiesčio savivaldybės valdomos bendrovės – „Klaipėdos vanduo“ ir „Klaipėdos energija“, ilgai derinusios klausimą, kas yra karšto vandens tiekėjas, taip ir nepakeitė savo nuostatų. Kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neleido vandens tiekėjams didmenine kaina pardavinėti vandens šilumininkams, už visą suvartotą vandenį mokame „Klaipėdos vandenims“, o už vandens pašildymą – „Klaipėdos energijai“. Šilumos ūkio įstatyme kalbama apie atskirą karšto vandens tiekėją, kurio tikrovėje vis dar nėra.

Padėtis nesikeis

Neseniai Aplinkos ministerija parengė Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą. Šiuo metu projektas svarstomas ir derinamas įvairiose žinybose, į platesnius žiniasklaidos sluoksnius jis nepakliuvo.

Aplinkos ministerijos Vandenų skyriaus vyresnysis specialistas Kęstutis Gasperavičius teigė, kad vengiant nereikalingų komentarų ir tam tikro ažiotažo projektą vertina tik specialistai ir savivaldybių tarnautojai. Paklaustas, ar naujajame įstatyme kalbama apie karšto vandens tiekėjo problemą, K.Gasperavičius sakė, kad šį klausimą reglamentuos vėlesni poįstatyminiai aktai. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas turi būti pateiktas Vyriausybei šių metų III ketvirtyje. Poįstatyminiai aktai gali atsirasti kitų metų pradžioje.

Nėra kainos

Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis pasakojo, kad senoji karšto vandens tiekėjo tvarka uostamiestyje liko todėl, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija praėjusių metų rudenį neleido vandens tiekėjams didmenine kaina pardavinėti vandens šilumininkams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato tik mažmeninę vandens kainą ir ji turi galioti visuose atsiskaitymuose. O tokia kaina ir tvarka negali tenkinti šilumininkų. Šilumininkai turi teisę šilumos energiją pardavinėti mažmenine ir didmenine kainomis.

„Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Vytautas Valutis priminė, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai laikantis kategoriškos nuomonės dėl mažmeninės vandens kainos, tolesnės derybos su „Klaipėdos vandenimis“ ir uostamiesčio savivaldybe dėl karšto vandens tiekėjo nutrūko, nes nebeturėjo prasmės.

Gyventojai turi teisę rinktis karšto vandens tiekėją, tačiau jokie įstatymai nenumato tokio pasirinkimo terminų. Kad būtų mažiau painiavos, uostamiestyje taip ir liko galioti senasis statusas: gyventojai moka už visą suvartotą vandenį bendrovei „Klaipėdos vanduo“, o už vandens pašildymą – „Klaipėdos energijai“.

Nuostolių našta

Dviejų bendrovių diskusijų metu buvo išryškintos nuostatos: „Klaipėdos vanduo“ yra tik geriamo vandens tiekėja miesto gyventojams, o „Klaipėdos energija“ laisva valia nenorėjo ant savo galvos prisiimti karšto vandens tiekimo nuostolių, kurie uostamiestyje kasmet didėja. To priežastis – karšto vandens vagystės butuose, nes gyventojai įvairiais būdais stengiasi deklaruoti mažesnį karšto vandens suvartojimą.

Gyventojai ne kartą reiškė pretenzijas, kad jiems sunku suvokti, kaip senų konstrukcijų namų šiluminiuose centruose įmanoma teisingai apskaičiuoti, kiek šiluminės energijos suvartojama vandens pašildymui. Ne viename bute iš čiaupo teka vos drungnas vanduo, o mokėti reikalaujama kaip už karštą vandenį.

Panašu, kad lėtas šalies vandens ūkį reglamentuojančių įstatymų priėmimas ilgai bus gyventojų nepasitenkinimo priežastis.