Panevėžyje vietos į senelių namus – 99 laukiantys.

„Čia labai gerai, tegu važiuoja, nes kartais net namuose neras to, ką žmonės čia randa“, – kalbėjo globos namuose gyvenantis senelis.

Tačiau gyvenimo kokybę, kurią kai kurie atrado, valdžia vėl ardo. Kiek pertvarkų per savo gyvavimą patyrė, pavyzdžiui, Algimanto Bandzos senelių namai – sunkiai suskaičiuojama, nes vien darbuotojų specializacijų pavadinimų tiek, kad sunku visas įsiminti.

„Buvo kažkada auklėtojos, slaugytojos, socialinės darbuotojos, o dabar – individualios priežiūros darbuotojai“, – aiškino socialinių paslaugų namų direktorius Sigitas Juodzevičius.

Iš valstybinių vaikų namų įstaiga tapo valstybiniais senelių namais ir autistiškų vaikų centru, o per pastaruosius metus čia vyko paslaugų centralizavimas – visa buhalterinė apskaita ir kompiuterinės sistemos veikia centralizuotai. Taigi pertvarka, galima sakyti, dar nebaigta, o eilėje jau laukia kita.

„Šiuo metu matome, kad dar ne laikas mūsų įstaigai pereiti į kitą pavaldumą, nes pereinamasis laikotarpis truks vėl metus, o turime galvoti apie sunkią geopolitinę situaciją“, – teigė S. Juodzevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot direktoriaus, valdžia ragina būti pasiruošusiems galimam karui, evakuacijai, taigi atsirado gyvybiškai svarbesnių darbų.

„Mūsų įstaigos perdavimas savivaldybei neduos naudos nei gyventojams, nei darbuotojams, nei pačiai savivaldybei“, – tikino jis.

Kitas klausimas, kas bus konkrečiai savivaldybei perėmus valstybinius specializuotus arba psichinę negalią turinčių žmonių globos namus, kuriuose gyvena ir gydomi visos šalies gyventojai, su specifinių poreikių globotiniais iš kitų rajonų?

„Jei žiūrime į 2035 metus, vis tiek mes turime mažinti gyventojų skaičių – iš triviečių kambarių, turėsime pereiti prie dviviečių arba net vienviečių kambarių, todėl analogiškai mažės gyventojų skaičius“, – sakė Jotainių socialinės globos namų direktorė Raminta Šidlauskienė.

Pavyzdžiui, Algimanto Bandzos senelių namų patalpoms ir santechnikai pertvarkyti reikėtų 2,5 milijono eurų. Logikos mažai, nes dauguma ligonių – nevaikštantys ir tualeto patys nepasieks, o su lova netilps, tačiau prieš pertvarką neisi.

Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Anot Panevėžio savivaldybės, senelių namų sparčiai senstančiam miestui reikia.

„Ši paslauga miestui reikalinga, o jei ji bus perduota ne savivaldybei, tai perims kažkoks privatus sektorius ir bet kokiu atveju jie vis tiek bus perduoti, nes ministerija juos perduoda“, – kalbėjo Panevėžio merė Loreta Masiliūnienė.

Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad tai tik derybos, o ne drastiškas perdavimas.

„Mes nesiimame nei prievartos ir kalbame su savivaldybėmis. Vėlgi, artiname paslaugų tiekimą arčiau bendruomenių, arčiau savivaldybių, o savivaldybės geriausiai žino bendruomenių poreikius“, – pabrėžė socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis.

Pašnekovas planuojamoje pertvarkoje įžvelgia logiką.

„Savivaldybės nėra linkusios investuoti į valstybės pavaldumo įstaigas, todėl toks sprendimas galėtų atitikti maksimalų rezultatą“, – tikino D. Pauliukonis.

Tokio rezultato siekti iki šiol prikalbintos septynios globos įstaigos.