Prokurorai jau pusmetį aiškinasi išdaviko, nutekinusio informaciją apie „Snoro“ nacionalizavimą, pavardę. Atrodo, tiesos paieškos dar kiek užtruks.

Tyrimas užsitęsė

Kas nutekino ir paskleidė žiniasklaidai informaciją apie „Snorą“? Ikiteisminį tyrimą dar vasarį pradėję prokurorai to, regis, neišsiaiškino lig šiol.

Akivaizdu – tyrimas užtruko. Tačiau prokurorai muistosi klausiami, kada jis bus baigtas.

Generalinės prokuratūros atstovai, paprašyti patikslinti, kada tyrimas gali būti baigtas ir byla nukeliauti į teismą, atsakė trumpai: „Negalime prognozuoti tyrimo pabaigos: tyrimas bus atliktas per įmanomą trumpiausią laiką.“

Pareiškė įtarimus

Jau skelbta, kad įtariamus prokurorai yra pareiškę buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo pavaduotojui Vytautui Giržadui. Tačiau jų turinio Generalinė prokuratūra nedetalizuoja.

Prieš kurį laiką V.Giržado tarnybiniame bute buvo atlikta krata. Kam dar pareikšti įtarimai, taip pat nutylima.

Informacija apie galimą „Snoro“ nacionalizaciją žiniasklaidoje pasirodė praėjusių metų lapkritį. Ikiteisminis tyrimas Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas tik šių metų vasarį, po to, kai generalinis prokuroras Darius Valys apsilankė pas Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Kodėl neskubėjo pradėti tyrimo?

„Per anksti ir be pakankamo pagrindo pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų tik apsunkinęs tiesos nustatymo procesą“, – taip D.Valys aiškino, kodėl ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo nusikaltimo padarymo dienos.

Dienraštis teiravosi, ar D.Valys tokios pozicijos laikosi lig šiol ir klausė apie galimą tyrimo baigtį.

„D.Valys yra sakęs, kad kilus įtarimams dėl informacijos nutekinimo iškart atliktas operatyvinis tyrimas buvo efektyviausia ir konfidencialiausia tyrimo forma. Pradėti ikiteisminį tyrimą tuo metu dar nebuvo pakankamo pagrindo. Tos pačios pozicijos generalinis prokuroras laikosi ir šiandien“, – paaiškino Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rūta Dirsienė.

Pasiglemžė nemenkas sumas

Pernai lapkričio viduryje su „Snoru“ susijusioje žiniasklaidoje pasirodė informacijos apie tai, kad valdžia neva rengiasi „sužlugdyti vieną lietuviško kapitalo bankų“. Kitądien po publikacijos valstybė ėmėsi veiksmų prieš nemokų „Snorą“ – nacionalizavo jį ir sustabdė jo veiklą.

Pernai gruodį teismas inicijavo „Snoro“ bankroto procedūrą.

Teisėsauga tiria, kas galėjo nutekinti valstybės paslapčiai prilygintą informaciją apie numatomą banko nacionalizavimą. Skaičiuojama, kad dėl to valstybė galėjo patirti kelių šimtų milijonų litų nuostolį, nes vėliau į Londoną pabėgę „Snoro“ akcininkai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas, manoma, per kelias dienas suspėjo pasiglemžti nemenkas sumas.