„Vertiname galimybes, kur mes galim juos (pasieniečius – BNS) patraukti, panaudoti juos kaip pagalbą Latvijai ir tikimės surasti tų galimybių“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
„Buvo minėti skaičiai, kad norėtų 100 pasieniečių. Aš tada užduodu klausimą, jeigu reikia tikrai 100, kad išspręstume problemą, tai galbūt latviai patys gali taikos meto užduotims pasitelkti savo kariuomenę ir pasinaudoti jų galimybe padėti“, – teigė M. Katelynas.
Ministras pabrėžė, jog nors ieškoma visų galimybių, kaip padėti kaimynams, prioritetas skiriamas Lietuvos sienų saugumui.
„Visuomet norisi, kad ir patys padarytų maksimaliai, ką gali, o mes jau, kaip valstybė, prisidėsime kuo galėsime, bet mano, kaip ministro, prioritetas yra mūsų sienos ir mūsų gyventojų saugumas“, – akcentavo jis.
Aš tada užduodu klausimą, jeigu reikia tikrai 100, kad išspręstume problemą, tai galbūt latviai patys gali taikos meto užduotims pasitelkti savo kariuomenę ir pasinaudoti jų galimybe padėti.
Kaip rašė BNS, šiemet per šešis mėnesius, palyginti su praėjusių metų situacija, vadinamosios antrinės migracijos iš Latvijos srautas išaugo nuo kiek daugiau nei 300 iki daugiau nei 1,2 tūkst. užsieniečių.
Lietuvoje praeitą savaitę viešint Latvijos prezidentui su delegacija, vidaus reikalų ministrai pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu, kuris turėtų padėti kovoti ir su organizuotu migrantų gabenimo tinklu.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Latviją šiemet bandė patekti, buvo sulaikyta bei grąžinta į Baltarusiją arba Latvijos pasieniečių atgrasyta dar Baltarusijos pusėje per 8 tūkst. migrantų. Tai beveik devyniskart daugiau, nei buvo mėginimų iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
(be temos)