„Lietuvoje, kai krito ukrainietiškas dronas, visi mūsų ekspertai prisiekinėjo, kad tai yra „Shahed“ tipo dronas – pagal garsą, nes jie yra tai girdėję. Realybėje pasirodė, kad tai visiškai kito tipo dronas“, – antradienį Seime kalbėjo R. Kaunas.
„Akustiniai sensoriai yra sudedamoji dalis visos ekosistemos. Ukrainos atveju, akustiniai sensoriai veikia kiek tiksliau, nes jie turi strateginį gylį, ko Lietuvoje mes tiesiog neturime. Tiesa, akustiniai sensoriai gali padėti papildyti radarus duomenimis, tačiau svarbiausia dalis šioje vietoje yra duomenų bazė – kad garsas dirbtinio intelekto arba „machine-learning“ būdu būtų identifikuota, koks objektas skrenda vien iš garso. Tam reikia duomenų bazės“, – tikino ministras.
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo, tokio tipo duomenų bazę turi prieš Rusiją besiginanti Ukraina. Jis sako, kad Lietuva diskutuoja su partnere dėl prieigos prie minėtos duomenų bazės ir nuolatinio jos atnaujinimo.
„Tokią duomenų bazę Ukraina turi ir mes su ja bendraujame, kad įdiegę sensorius tokią pat duomenų bazę gautume ir kad ji būtų reguliariai atnaujinama, nes dronų tipai keičiasi“, – tikino R. Kaunas.
Kaip skelbta, kovo pabaigoje naktį į Lietuvą įskrido ir Varėnos rajone nukrito dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo vėliau.
Kariuomenės atstovas taip pat informavo, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškia kad jų negalėjo būti.
ELTA primena, kad pernai liepos pabaigoje policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį. Nukritęs dronas su pritaisytu sprogstamuoju užtaisu buvo rastas Jonavos rajone esančiame poligone.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. – tuomet šalies oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.
(be temos)