Per daug neišlaidauja

Rita pasakoja prieš penkerius metus internete pamačiusi labai keistą arbatinuką – namuko formos, išpieštą gėlytėmis, augaliukais, medžiais, į jį vedė gražūs laiptukai. Po kurio laiko nuvažiavo į sendaikčių turgų Veisiejuose, žiūri – toks pats namelis stovi. Tai kur gi jau susilaikysi?!

„Tai buvo pirmas namelis-arbatinukas, kurį nusipirkau, ir tik todėl, kad jis buvo labai gražus, – sako moteris. – Na, o paskui antrą nusipirkau, trečią ir dabar jų pas mane per 50. Tai nelabai daug – kitų kolekcijose įvairių daiktų šimtai ar tūkstančiai. Mano nameliams vietos jau dabar trūksta – žadu kviestis meistrą, kad padarytų didesnes lentynas. Tada galėčiau gražiai išdėstyti, o ne dviem eilėmis.“

Daugiausia arbatinukų į savąją kolekciją Ritai pasiseka nusipirkti sendaikčių turgeliuose, taip pat jų randa internete, kartais gauna dovanų.

„Anksčiau šių namelių-arbatinukų niekas nekolekcionavo, todėl buvo pigesni ir pasitaikydavo dažniau. Dabar jau yra besidominčių, todėl sunkiau rasti ir kainos žymiai padidėjo, – pastebi pašnekovė. – Tik aš užsibrėžiau ribą, iki kokios sumos leidžiu sau pirkti. Nesu tokia aistringa kolekcininkė, kad galėčiau daug pinigų šiam hobiui išleisti, tad jei pardavėjas už arbatinuką prašo daugiau kaip 15 eurų – neperku. Prekeiviai greitai pajunta, kur galima uždirbti. Štai dukra prieš kurį laiką man vieną arbatinuką padovanojo ir pamačiau, kad už tokį prašo net 45 eurų. Čia jau man per daug.“

Miestelis: nameliams jau dabar vietos trūksta – kolekcininkė žada kviestis meistrą, kad padarytų didesnes lentynas. / R. Miglinaitės-Zakšiauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Namie – visas miestelis

Kolekcininkė pasakoja, kad dauguma jos namelių-arbatinukų gaminti Anglijoje, jie šiuolaikiniai. Nors yra kolekcijoje ir keli senesni eksponatai, kitų gamintojų – jie šiek tiek sunkesni, tačiau neturi gamintoją nurodančių atspaudų. Kad ir kaip būtų, visi jie – dekoratyviniai, kolekciniai, tad pagal paskirtį nenaudojami.

Anksčiau šių namelių-arbatinukų niekas nekolekcionavo, todėl buvo pigesni ir pasitaikydavo dažniau.

Kiekvienas namelis atspindi kokią nors sceną iš žmonių gyvenimo. Rimos kolekcijoje – net keturios bažnyčios. Vienoje, matyti, vyksta Mišios, dviejose – tuoktuvės. Dar yra pilių, stočių, kelios kavinės, malūnas, teatras, tvartelis su gyvūnais.

„Sakyčiau, esu turtinga – turiu daug namų. Vieną – labai įdomų, gal reikėtų labiau pasidomėti jo istorija – lyg ir Nelsono bravoras, kuris yra Anglijoje, nes ant namelio užrašyta „Lordas Nelsonas“ ir pavaizduotas alus, bet ant kito krašto nupieštas laivo šturvalas, inkaras, – pasakoja kolekcininkė. – Dar turiu ir vieną automobilį „Mercedes“. Visi arbatinukai labai gražūs, tokie išpaišyti, mieli.“

Atspindys: kiekvienas arbatinukas-namelis atkuria žmogaus gyvenimą. / R. Miglinaitės-Zakšiauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Miela širdžiai veikla

Apie Rimos hobį žinantys giminės ir draugai jau net nesvarsto, ko ieškoti jai dovanų. Vieną arbatinuką dukters draugai padovanojo, tai keliavo jis iki Druskininkų iš Marijampolės, buvo perduodamas iš rankų į rankas.

Anūkė per Kalėdas padovanojo tris nedidukus arbatinukus-namelius – žino, kad močiutė renka, tai specialiai ieškojo.

Rima sako, kad kolekcionavimas jai – širdžiai malonus užsiėmimas. Rekordų ji nesiekia, o kolekcionuoti buvo ypač įdomu, kol kiti šių daiktų nerinko. Dabar jau, sako, yra ir daugiau renkančių, todėl ir papildyti kolekciją vis sunkiau.

„Buvau kažkada į darbą nunešusi parodyti šiek tiek tų grožių, tai daugelis išvis tokių net nebuvo matę“, – džiaugiasi savo kolekcija R. Miglinaitė-Zakšiauskienė.