Šiuo metu daugiau nei 60 tūkst. žmonių oficialiai gyvenamąją vietą yra deklaravę savivaldybėse, nors realiai, kur gyventi, turi, bet dokumentuose to nurodyti negali ar nenori. Nes, pavyzdžiui, būstą nuomojasi nelegaliai, o tikrasis savininkas nuomininkui deklaruoti jo turto kaip gyvenamosios vietos neleidžia.

Nepaisant tokių ir panašių aplinkybių, visi dešimtys tūkstančių žmonių, pagal dabar galiojančius įstatymus, iki metų pabaigos privalėjo deklaruoti realią gyvenamąją vietą, antraip  rizikavo netekti jiems priklausančių socialinių išmokų, iškiltų problemų registruojant vaiką į darželį ar paprašius kitokių paslaugų iš savivaldybės. Matydama, kad tiek daug žmonių valdžios akyse staiga taptų gyvenantys „niekur“, vidaus reikalų ministerija pasiūlė išeitį – vietoje buvusių deklaracijų prie savivaldybių įvesti gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, įpareigojant juos nurodyti faktinę gyvenamąją vietą. Taip jie neprarastų socialinių išmokų.

„Mes nekalbame apie deklaravimą, jei asmuo, na, neturi galimybės dėl ne savo priežasčių deklaruoti vienoje ar kitoje vietoje, bet nurodyti, kad faktiškai jis ten gyvena, gali pasakyti. Na, pavyzdžiui, į banką einame ir atidarinėjame sąskaitą, ir bankas klausia, o kur jums siųsti laiškus? Tai jūs pasakote, kur gyvenate, nors esate deklaravęsis kažkur kitur“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Tiesa, ekspertai pastebi, jei dabartinis įstatymas būtų likęs galioti, žmonės vienokiu ar kitokiu būdu būtų radę vietą, kurią galėtų deklaruoti. Pavyzdžiui, jaunos šeimos spaustų nuomotojus sudaryti oficialias sutartis, įtraukiant ir deklaracijos galimybę. Taip mažėtų šešėlis. Įsigaliojus naujajam įstatymui, esą tokios galimybės beveik neliks.