Į papildomus mokymus dažniausiai siunčiami chuliganiški, keliuose vairavę būdami neblaivūs vairuotojai, greičio mėgėjai. Vairavimo mokyklų atstovai pasakoja, kad į šiuos mokymus vairuotojai ateina burbėdami, jog tai – pinigų melžimas, bet išeina perauklėti.

„Pabendravę su psichologu jie būna kaip „šilkiniai“, išsipasakoja kaip mamai. Jie puikiai suvokia, kad, nebaigę mokymų, neatgaus vairuotojo pažymėjimo, o pastarojo jiems labai reikia“, – LRT.lt kalbėjo vairavimo mokyklos savininkas Rimvydas Krocas.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2014 m. pradedančiojo vairuotojo pažymėjimus gavo 32 574 asmenys – 214 daugiau, nei 2013 m. (32 360).

Absoliučią daugumą (65 proc.) tarp praėjusiais metais įgijusių teisę vairuoti sudarė jauni, iki 21 m. gyventojai. Šioje amžiaus grupėje pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą gavo daugiau vaikinų (11 911) nei merginų (9064), o visose likusiose amžiaus grupėse – daugiau moterų nei vyrų.

Vyriausi praėjusiais metais teisę vairuoti įgiję pradedantieji vairuotojai: devyni 61–70 m. amžiaus vyrai ir dvi (73 m. ir 79 m.) moterys.

Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį vėliau galima pasikeisti į 10 metų galiojantį pažymėjimą.

Mažėja greičio mėgėjų ir neblaivių vairuotojų

Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (ATPEĮR) duomenimis, 2014 m. 1345 eismo įvykių kaltininkais buvo pradedantieji vairuotojai, kurių vairavimo stažas – iki 2 metų. Tarp jų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės – 259, juose žuvo 23, sužeisti 333 eismo dalyviai. Iš viso praėjusiais metais eismo įvykių, apie kuriuos pranešta policijai, buvo 20 348. Tuo metu 2013-aisiais užfiksuoti 21 918 eismo įvykiai.

2013 m. pradedantieji vairuotojai sukėlė 1445 eismo įvykius, kuriuose žuvo 21, o sužeisti buvo 406 eismo dalyviai. Pradedantieji vairuotojai dar daugiau eismo įvykių sukėlė 2012 m. – 1637, kuriuose žuvo 25, o sužeisti buvo 396 eismo dalyviai.

Papildomi mokymai – pažeidimus padariusiems jauniems vairuotojams ir netekusiems teisių

Dvejus metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą į 10 metų galiojantį gali pasikeisti tie vairuotojai, kurie nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata ir nepažeidė KET reikalavimų, už kurį (kuriuos) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas.

Pažeidusiems minėtus reikalavimus arba sukėlusiems eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata, per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos teisės aktų nustatyta tvarka privaloma baigti papildomą vairuotojų mokymą vairavimo mokymo įstaigoje.

Įstatyme nustatyta, kad šis mokymas privalomas pažeidusiems KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės).

Nuo 2014-ųjų liepos papildomus mokymus turi išklausyti ne tik pažeidimą padarę jauni vairuotojai, bet ir netekę teisės vairuoti asmenys.

Mokykloje nesugeba nuslopinti charakterio

Vairavimo mokyklų vadovai pasakoja, jog žmonės į šiuos mokymus dažniausiai ateina kaip į prievolę, skundžiasi, jog tai – pinigų išmetimas į balą, tačiau po kursų pripažįsta, jog sužinojo daug naujų dalykų, sutinka, jog kursai buvo naudingi.
Įvairiuose miestuose ir vairavimo mokyklose šių kursų kaina siekia nuo 65 iki 120 eurų.

Mokymuose asmenys privalo baigti ne trumpesnį kaip 90 minučių trukmės psichologo vedamą psichologijos kursą; baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių bendrąjį teorijos mokymo kursą; ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su psichologu analizuoti padarytą KET pažeidimą ar pažeidimus, už kurį buvo taikyta administracinė atsakomybė; atlikti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą; atlikti ir išlaikyti žinių patikrinimo testą.

„Į mokymus ateina dviejų rūšių vairuotojai: tie, kuriems atimta teisė vairuoti, ir pradedantieji vairuotojai, padarę pažeidimus. Visiems jiems mokymo kursas yra vienodas. Bent jau mūsų mokykloje 2/3 sudaro tie, kuriems atimta teisė vairuoti, o pradedantieji vairuotojai iš visų mūsų paruoštų mokinių sudaro likusią dalį“, – LRT.lt pasakoja „ARV-Auto“ vairavimo mokyklos direktorius Valdas Šlepikas.

Kokius pažeidimus linkę padaryti pradedantieji vairuotojai? Pasak V. Šlepiko, dažniausiai patirties neturintys vairuotojai keliuose važinėja neprisisegę saugos diržo, kalba telefonu, viršija greitį. Tuo metu „A. Žukausko“ vairavimo mokyklos instruktorius Gintautas

Bertašius pasakoja papildomuose mokymuose bene dažniausiai sulaukiantis chuliganiško vairavimo šalininkų ir greičio mėgėjų.

„Kai per papildomus mokymus sėdame pravažiuoti, greitai išryškėja agresyvus, skubantis, drastiškas vairavimo stilius. Galbūt jie tokį atsineša iš vairavimo mokyklos, kur nesugebėjo nuslopinti tokio savo charakterio. [...] Tačiau yra ir tokių, kurie vairavimo mokykloje išmoko važiuoti tvarkingai, tačiau eismo tempas, kitų vairuotojų blogas elgesys jiems būna pavyzdžiu, kuriuo jie seka“, – LRT.lt komentavo vairavimo instruktorius.

Papildomuose mokymuose netrūksta ir linksmų situacijų. „Atėjus žmogui į kursus paaiškėja, kad jis nebemoka važiuoti su mechanine pavarų dėže, nors būtent su ja laikėsi teises. Būna ir tokių vairuotojų, kuriems negalima vykdyti praktinės dalies, nes po vakar jis toks, kad su juo negalima važiuoti dėl kvapelio. Tuomet susiduriame su teisiniais dalykais, nes mes tikrinti jo blaivumo neturime teisės, todėl prašome praktinę dalį nukelti į kitą dieną, kai bus blaivas“, – prisimena V. Šlepikas.

Savo ruožtu vairavimo mokyklos „Rigveda“ vadovas Rimvydas Krocas teigia, kad per papildomus mokymus vairuotojai mokomi pagarbos ir tolerancijos kitiems, o to jiems esą neretai trūksta.

„Pabendravę su psichologu, jie būna kaip „šilkiniai“, nes išsipasakoja kaip mamai. Psichologui jie papasakoja, kodėl vairavo agresyviai ar sukėlė avarinę situaciją. Tokie vairuotojai supranta, kad nebaigę papildomų mokymų neatgaus vairuotojo pažymėjimo , o jo jiems labai reikia. Dviejų metų stažo neturintys vairuotojai linkę vairuoti chuliganiškai, dažniau pažeidinėti KET, vengia atsakomybės kiek galima ilgiau, netgi laukia termino pabaigos, kol reikia baigti mokymus“, – sako R. Krocas.

V. Šlepikui mistiška atrodo situacija, kai į papildomus mokymus ateina dvigubai mažiau žmonių, nei turėtų. „Transporto inspekcija teigia, kad per metus atimamas tam tikras skaičius vairuotojų pažymėjimų, bet kursuose pasirodo dvigubai mažiau žmonių. Kur prapuola kita pusė? Niekas negali atsakyti, kodėl jie nesusigrąžina vairuotojų pažymėjimų per metus dvejus“, – stebisi vairavimo mokyklos vadovas.