„Žinome tai, kad Lenkija paprašė 4-o straipsnio konsultacijų. Visi tie precedentai, kai vykdavo 4-ojo straipsnio konsultacijos NATO, (...) visi tie svarstymai pasibaigdavo konkrečiais sprendimais. Ką papildomai NATO turi ir gali padaryti?“ – žurnalistams trečiadienį kalbėjo užsienio reikalų ministras.

„Tai (4-ojo straipsnio aktyvavimas – BNS) visų pirma rodo, kad sąjungininkai šią situaciją vertina labai rimtai ir kad tikėtina bus papildomai pajėgumai čia regione“, – pridūrė jis.

Pagal NATO 4-ąjį straipsnį, bet kuri valstybė narė gali sušaukti skubias derybas, jei jaučia, kad jų „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“ gresia pavojus.

Tai jau aštuntas kartas, kai buvo pritaikytas šis straipsnis nuo Aljanso įkūrimo 1949 metais.

Trečiadienio derybos jau yra trečias kartas, kai buvo aktyvuotas 4-asis straipsnis dėl Rusijos įsiveržimų ir invazijos į Ukrainą.

Reikia didinti čia esančių priemonių masę.

NATO kolektyvinis saugumas grindžiamas 5-ojo straipsnio principu: jei užpuolama viena narė, ją gina visas Aljansas.

Šis straipsnis nuo Aljanso sukūrimo buvo aktyvuotas tik vieną kartą – po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių Jungtinėse Valstijose.

Rusijai trečiadienio naktį surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė ir Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad per naktį nustatyta 19 šalies oro erdvės pažeidimų, pasak jo, trys dronai buvo numušti.

Per daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą rusų dronai ir raketos kelis kartus buvo kirtę Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę.

Pasak K. Budrio, tolimesniems sprendimams priimti šiuo metu yra itin svarbus situacijos vertinimas.

Varšuvą incidentą vadina didelio masto provokacija, nukreipta prieš Lenkiją.

Pasak K. Budrio, dabartinės regione taikomos priemonės nėra pakankamos.

„Reikia didinti čia esančių priemonių masę. Tai nėra vien tiktai mūsų pasienis, tai yra visos NATO pasienis ir dėl to pareiga ginti nėra vien tiktai mūsų. Mes apsiimame savo pareigą, bet taip pat ir NATO turi investuoti“, – kalbėjo K. Budrys.

Lietuvoje vasarą buvo fiksuoti du incidentai, kai į šalies oro erdvę įskrido dronai „Gerbera“. Vienas iš jų gabeno du kilogramus sprogmenų.

Po šių įvykių NATO ekspertai įvertino Lietuvos oro erdvės stebėsenos sistemą. Jie šiuo metu rengia analizę, kurią pristatys trečiadienį į Vilnių atvyksiančiam Aljanso pajėgų Europoje vadui (SACEUR) Alexusui Grynkewichiui (Aleksusui Grinkevičiui).

Dovilė Šakalienė: dėl dronų Lenkijoje konsultuojamasi su NATO sąjungininkais

Rusijos dronams trečiadienio naktį ne kartą pažeidus Lenkijos oro erdvę ir dalį jų numušus, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, jog šiuo metu NATO sąjungininkai konsultuojasi 4-ojo NATO straipsnio kontekste.

„Ketvirto straipsnio kontekste tikrai de facto konsultacijos jau vyksta, kaip jis toliau bus aktyvuotas, tai yra kokių priemonių Lenkija galėtų pareikalauti, pasiūlyti, kad jos būtų taikomos, tai sužinosim artimiausiu metu“, – žurnalistams teigė ministrė.

Ji pakartojo incidentą laikanti eskalacija bei patikino, jog šalia vykstant karui neįmanoma apsimesti, kad „esame saugioje situacijoje“.

Maskvos sąjungininkė Baltarusija paskelbė praėjusią naktį numušusi kelis virš jos oro erdvės skridusius dronus bei pranešė informavusi Varšuvą ir Vilnių, kad link jų oro erdvių iš Ukrainos teritorijos artėja dronai.

D. Šakalienė šiuos teiginius komentuoti atsisakė.

Lietuvoje vasarą buvo fiksuoti du incidentai, kai į šalies oro erdvę įskrido dronai „Gerbera“. Vienas iš jų gabeno du kilogramus sprogmenų.

Po šių įvykių NATO ekspertai įvertino Lietuvos oro erdvės stebėsenos sistemą. Jie šiuo metu rengia analizę, kurią pristatys trečiadienį į Vilnių atvyksiančiam Aljanso pajėgų Europoje vadui (SACEUR) Alexusui Grynkewichiui (Aleksusui Grinkevičiui).

„Aš manau, šios nakties situacijos kontekste mes galėsime išplėsti šią diskusiją“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Mes turėtumėm turbūt kietai kalbėti apie tai, kad vis tiktai NATO rytinės sienos gynyba yra visų Aljanso narių bendra atsakomybė. Tai reiškia, tikrai yra reikalingi papildomi pajėgumai“, – pabrėžė ji.

Ministrė: lenkai tiria, ar dronai į šalį buvo paleisti tyčia, ar pasiklydo dėl Ukrainos oro gynybos

D. Šakalienė sako, kad Lenkijos tarnybos tiria kelias dronų įskridimo į šalies teritoriją versijas – neatmetama tiek, kad orlaiviai buvo paleisti tyčia, tiek, kad į Lenkiją atklydo dėl Ukrainos oro gynybos priemonių.

„Abi versijos šiuo metu lenkų kolegų yra tiriamos. (...) Tie tyrimai gali užtrukti skirtingą laiko tarpą, priklausomai nuo to, kokią bus galima paimti informaciją iš numuštų dronų mikroschemų“, – portalo „15min“ laidoje trečiadienį sakė D. Šakalienė.

„Kaip žinome, mažesnė dalis dronų buvo numušta, palyginus su tuo, kiek oro erdvės pažeidimų buvo fiksuota, dalies dronų buvimo vieta šiuo metu nežinoma“, – teigė ji.