Vilniaus universiteto (VU), Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją, antradienio rytą pranešė universitetai.

Protokole sakoma, kad naujos asociacijos tikslas – suvienyti bendras pastangas prisiimant lyderystę ir atsakomybę už mokslo ir studijų kokybės gerinimą bei Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinio konkurencingumo stiprinimą.

Į asociaciją susibūrusios aukštosios mokyklos įsipareigoja dėti visas pastangas, kad 2020 metais studijas baigusių ir įsidarbinusių pagal kvalifikacijos lygį absolventų dalis viršytų 80 proc. Tuo pačiu siekiama nuosekliai didinti reikalavimus stojantiesiems ir užtikrinti, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas minimalus konkursinis balas kitąmet būtų padidintas iki 4.

„Vertiname aktyvias diskusijas dėl mokslo ir studijų kokybės gerinimo ir pritariame Vyriausybės siūlomoms aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos gairėms. Diskusijose apie Lietuvos mokslo ir studijų raidą, perspektyvas bei konkurencingumą rėmėmės turimu objektyviu būklės vertinimu ir rekomendacijomis ją gerinti. Dabar privalome parodyti ryžtą ir ambicijas patiems imtis permainų. Steigdami Universitetų pažangos konferenciją aiškiai išreiškiame siekį būti reikalingų pokyčių iniciatoriai ir aktyvūs dalyviai, pirmiausiai keliantys reikalavimus sau, prisiimdami aiškius įsipareigojimus ir drauge ieškodami tolesnių geriausių sprendimų mokslo ir studijų kokybei gerinti“, − pranešime sakė VU rektorius Artūras Žukauskas.

KTU rektorius Petras Baršauskas savo ruožtu viliasi, kad naujoji valdžia prisidės prie teigiamų pokyčių švietimo sistemoje.

Šiandien mes turime aiškiai pasakyti, kad yra universitetai, kurie yra stabilūs ir jie gali didinti kokybę, nesirūpindami savo išlikimu, ir yra universitetai, kuriems būtų tuos kokybinius priimti iššūkius sunku. Ir mes turime ieškoti bendro sprendimo, kaip sustiprinti Lietuvos aukštąjį mokslą.

„Jei norime užtikrinti tarptautiniu mastu konkurencingas studijas ir mokslą, svarbiausia yra kokybė. Ambicingus, šalies ateičiai gyvybiškai svarbius kokybinius tikslus pasiekti galime tik atsakingai veikdami kartu ir atidžiai sekdami pasaulines tendencijas. Dideles viltis siejame su pokyčių švietimo sistemoje svarbą suprantančiais premjeru bei švietimo ir mokslo ministre. Tikime, kad kartu sukursime tvirtą pamatą ateities kartoms“, – teigė KTU rektorius.

Portalo delfi.lt konferencijoje antradienio rytą VU rektorius sakė, kad naujos asociacijos nariai neketina palikti LURK.

„Mes jokiu būdu neišstojame iš LURK, mes tiesiog norime, kad būtų atskirai išgirsta tų stabiliausių, stipriausių universitetų nuomonė reformos atžvilgiu. Manau, kad tik dialogas sustiprės nuo šio mūsų veiksmo“ – sakė A.Žukauskas.

„Šiandien mes turime aiškiai pasakyti, kad yra universitetai, kurie yra stabilūs ir jie gali didinti kokybę, nesirūpindami savo išlikimu, ir yra universitetai, kuriems būtų tuos kokybinius priimti iššūkius sunku. Ir mes turime ieškoti bendro sprendimo, kaip sustiprinti Lietuvos aukštąjį mokslą – ne konkretų universitetą prijungti ten ar šen, bet turime atsisakyti institucinių interesų, prisiimti atsakomybę už visos valstybės universitetinės sistemos pažangą“ – kalbėjo jis.

Pats anksčiau LURK vadovavęs P.Baršauskas teigė, kad universitetams šioje organizacijoje sunku pasiekti sutarimo dėl skirtingų tikslų.

„Kartais LURK nesusišnekama – tikslai skirtingi. Vieni siekia išlikti, kiti siekia žingsnį į priekį, į ateitį, į kokybę. Ir tada labai sunku šnekėti. Tada prasideda kovos be taisyklių, prasideda interesų kova – labai sunku konsensusą rasti. Todėl mes kol neskubame daryti drastiškų išvadų ar kokių žingsnių“, – sakė P.Baršauskas.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Juozas Augutis neigiamai vertina keturių universitetų žingsnį.

„LURK yra laisva universitetų asociacija, jeigu jie panorės išstoti iš tos organizacijos, jie galės tai padaryti (...). Bet tai (nauja asociacija) yra be galo blogai ir tai yra išdava turbūt pastarųjų metų neaiškios situacijos su aukštuoju mokslu ir neapibrėžtos universitetų situacijos, įvairiausi epitetai, pavyzdžiui, universitetai „mirtininkai“ ir panašiai, neprideda Lietuvos aukštajam mokslui prestižo, tai tik menkina mūsų šalies aukštąjį mokslą, mes, Lietuva, tik kenkiame sau nesusitvarkydami taip ilgai“, – BNS sakė jis.

Jo manymu, universitetai turėtų būti vieningi: „Mes, VDU ir aš asmeniškai, esame už universitetų vienybę. Lietuvos universitetų situaciją įsivaizduoju kaip vieningą sistemą – tarpusavyje konkuruojančių idėjomis universitetų, bet ne konkuruojančių blogąja prasme dėl resursų universitetų“.

LURK šiuo metu vienija 15 universitetų vadovus.