Seimo Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas neabejoja, kad krizė dar gilės toliau. Politikas negaili kritikos Kauno valdžiai ir ragina atsirinkti teisingus prioritetus, neprarasti ryžto.

Valstybės biudžeto skylė didėja, "Sodra" gąsdina, kad nebus iš ko mokėti pensijų, rekordiškai greitai daugėja bedarbių. Ar tikrai situacija tokia baisi?

– Ekonomika traukiasi, ir tai įgauna vis didesnį pagreitį. Pirmieji trys naujos valdžios mėnesiai buvo bandymas nagais kabintis į sieną, bet ekonomikos lėtėjimas toliau vyksta. Vyriausybė bando išskleisti parašiutą, kad tas nusileidimas nesibaigtų prisitrėškimu. Įvairios valstybės turi didelių finansinių problemų – Latvija, Vengrija, Islandija, Vokietija, Austrija. Mes neturėjome tiek rezervų, kaip kitos stiprios valstybės. Krizę turėsime visi išgyventi. Dabartiniai ministrai gruodį džiaugėsi, kad gavo kėdes, o atsisėdę pamatė, kad tai elektros kėdės. Visos prognozės, apie kurias kalbėjo ekspertai prieš ketverius metus ir kurios buvo ignoruojamos, dabar pasitvirtino. Biudžeto surinkimas nevykdomas, deficitas yra apie 700 mln. litų. Valstybės įsipareigojimai yra svarbūs, todėl juos reikia vykdyti – išsaugoti darbo vietas, mokėti pensijas, užtikrinti švietimo sistemos funkcionavimą ir pan. Bet ne mažiau svarbus uždavinys – išsaugoti šalies pramonę ir infrastruktūrą.

Vadinasi, dugno dar nepasiekėme. Kiek truks tas kritimas žemyn?

– Duok Dieve, kad dugną pasiektume šių metų vasarą. Pagrindinis dalykas yra neprisitrėkšti tą dugną pasiekus. Svarbu stabilizuotis ir nesirausti dugne dar giliau, kas taip pat yra įmanoma. Kai pajusime vartojimo suaktyvėjimą, gausesnes investicijas, aktyvesnį eksportą, nedarbo mažėjimą, tada ir prasidės lipimas iš duobės. Tai gali nutikti šių metų ketvirtą ketvirtį arba 2010-aisiais. Iki šiol visi tik valgė ir didino valgio kiekį, tačiau niekas negalvojo, kas plaus lėkštes arba mokės mokesčius. Pirmas atvejis istorijoje, kai biudžetas bus peržiūrimas mažiausiai du kartus per metus. Mažinamos išlaidos, susijusios su valstybės valdymu. Pjauname visas išlaidas, numatytas turtui įsigyti. Tą jau seniai reikėjo daryti. Tikimės 2012 m. įeiti į eurozoną. Bet tam turi būti ne didesnis kaip 3 proc. biudžeto deficitas. Kitu atveju reikės kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą. O fondo pozicija aiški – būtina mažinti išlaidas, nes tai vienintelis būdas subalansuoti biudžetą. Objektyviai pažvelgus, yra daug abejotino efektyvumo išlaidų, kurių būtina atsisakyti. Ne kartą esu kalbėjęs, kad taip gyventi negalima, kuomet pajamos kyla greitai, bankai skolina pigiai. Vaizdžiai tariant, visi prisipirko dramblių. Jie malonūs, švelnūs gyvūnai, bet juos reikia šerti. Vieną dieną užtenka žolės iš savo kiemo, o ką daryti rytoj? Tada ir prasideda visos bėdos.

Mažinamas finansavimas kai kuriems Kauno objektams iš Valstybės investicijų programos. Vėl stos vos spėję iš mirties taško pajudėti darbai. Kaip jums atrodo ši situacija?

– Kaunas yra Lietuva, o Lietuva yra Kaunas. Nežinau, kaip bus po trijų mėnesių. Dabar tikrai kai kurios programos yra sumažintos, ypač mokykloms renovuoti. Bet nemažai Kauno mokyklų įtraukėme į vadinamąją nacionalinio lygio viešosios paskirties pastatų renovacijos programą, iš kurios bus skiriama 260 mln. litų. Keičiama filosofija – anksčiau dalydavome mažomis sumomis, o dabar šeši Kauno objektai bus sutvarkyti iš esmės. Kauno investicijos švietimo srityje visada būdavo paskutinėje vietoje, dabar bandome tai kompensuoti. Natūralu, kad visiems objektams pinigų neužteks. Pramogų ir sporto rūmų statybos finansavimo klausimas yra atviras. Būsiu nepopuliarus, tačiau pakartosiu: mes rasime pinigų, bet ir vėl nusipirksime dramblį, kurį reikės šerti. Iš savivaldybės biudžeto reikės rasti tam daugiau kaip 4 mln. litų kasmet. Neužteks koncesijos būdu rūmų atiduoti operatoriui.

– Ar sunkmečiu Kauno valdžia elgiasi teisingai?

– Nenoriu kauniečių mokyti, tačiau neišvengiamai reikia mažinti valdymo išlaidas. Kita vertus, reikia spręsti savivaldybės kontroliuojamų įmonių klausimą. Dauguma jų neabejotinai dirba neefektyviai. Daug Europos šalių municipalines įmones privatizuoja. Manau, kad ir pas mus greitai ateis tas laikas. Seniūnijų darbas taip pat yra neaiškus. Jose dirba nemažai žmonių, seniūnijos savo pinigų neturi. Galbūt reikia ieškoti kažkokio kitokio modelio. Ir mes esame pamiršę labai svarbų dalyką – bendruomenę. Savivaldybė negali pati savaime spręsti visų klausimų. Bendruomenė turi dalyvauti tuos procesuose. Yra norinčiųjų dalyvauti miesto valdyme, bet dauguma yra pripratę prie socializmo: mokame mokesčius, o valdžia turi viską padaryti.

– Kauno darbo biržoje kasdien daugėja bedarbių, bakrutuoja kai kurios miesto įmonės. Kaip kauniečiams išgyventi sunkmetį?

– Žinoma, svarbu darbo rinka. Yra daugybė projektų, kuriems išleidžiamos didelės sumos pinigų, bet dabar tam ne laikas. Reikia jų atsisakyti, atidėti nebūtinas statybas ir remontus, o pinigus skirti miesto verslui skatinti. Kadangi mažėja pinigų, būtina keisti valdymą, optimizuoti administracijos aparatą. Kauno privalumas – šis miestas mažiau prasiskolinęs už Vilnių. Ir čia aš gerai pagalvočiau, kam reikia skolintis: ar sporto rūmams statyti, ar verslui skatinti. Dabar būtina "Žalgirį" gelbėti, o ne namus jam statyti. Suprantu, kad statybose kažkas turi interesų, nes ten nubyrėjimas didelis. Bet esu įsitikinęs, kad prioritetus matome ne ten, kur reikėtų. Tam reikia ryžto ir aiškios politinės valios.