Pasak Audriaus Valotkos, reikėtų apsvarstyti ir įvertinti, ar nevertėtų atsisakyti reikalavimo, kad su klientais dirbantys asmenys turi būti išlaikę lietuvių kalbos egzaminą, jeigu vidurinį išsilavinimą įgijo nelietuvių mokomąja kalba 1991 metais ar vėliau.
„Dabar, kai praėjo 30 metų, mes turėtume galvoti galbūt (...) išmesti tą reikalavimo punktą, kad jeigu baigė lenkiškas, rusiškas mokyklas arba aukštosiose mokyklose studijavo ne dėstoma lietuvių kalba iki 1991 metų, (turi laikyti egzaminą – BNS), nes praėjo 30 metų“, – pirmadienį per susitikimą su opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovais sakė E. Valotka.
Valstybinė kalbos inspekcija pastaruoju metu sulaukė kritikos, kai aštuoniems Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos darbuotojams surašė nurodymą išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą.
Naujienų portalas lrt.lt praėjusią savaitę pranešė, kad šie darbuotojai išsilavinimą yra įgiję ne lietuvių kalba iki 1991 metų, todėl pagal Vyriausybės nutarimą jie turi įrodyti, kad moka lietuvių kalbą pagal atitinkamą lygį.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas tvirtino, kad bibliotekininkai šiuo atveju nėra išskirtiniai, tokie patys reikalavimai galioja ir medikams, ir pedagogams, ir kitiems žmonėms, kurie aptarnauja klientus.
Bibliotekos direktorė Rima Gražienė pirmadienį pareiškė, kad Vyriausybės nutarimo reikalavimas yra nelogiškas, pasenęs ir jos pavaldiniai neketina eiti laikyti lietuvių kalbos egzamino.
„Man tai yra nelogiškas, pasenęs nutarimas, kuriuos visada reikia peržiūrėti. Kaip aš tuos aštuonis žmones, kurie seniai dirba, galiu siųsti į egzaminą? (...) Jie neis laikyti, nes jie puikiai kalba lietuviškai“, – sakė R. Gražienė.
„Jie nedirbtų bibliotekoje, jeigu nemokėtų lietuviškai. O dirba puikiai“, – pabrėžė ji.
Jeigu taksistas 30 metų važiuoja, avarijų nedaro, o jūs dar norite, kad jie vairuotojo pažymėjimą turėtų?
„Čia yra logikos trūkumas. Ir mes neisime į egzaminą“, – sakė direktorė.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas stebėjosi tokia bibliotekos direktorės pozicija.
„Jeigu taksistas 30 metų važiuoja, avarijų nedaro, o jūs dar norite, kad jie vairuotojo pažymėjimą turėtų?“ – situaciją palygino A. Valotka.
Jis priminė, kad minėtas reikalavimas galioja nuo 1993 metų.
„Bibliotekininkės turėjo 27 metus išsilaikyti tą egzaminą“, – sakė jis.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas teigė, kad netrukus lietuvių kalbos egzaminą laikys penki vienos mokyklos darbuotojai.
„Jie laikys be jokių kaprizinimųsi, jie nemato problemos ir nesijaučia įžeisti“, – tvirtino A. Valotka.
Susitikimą inicijavusi Seimo narė konservatorė Monika Navickienė siūlė Valstybinei kalbos inspekcijai neskubėti su nuobaudomis, o greičiau inicijuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimą.
„Jeigu yra teisinė galimybė atidėti ar panašiai, mes tą padarysime, bet jeigu jos nėra, atleiskite“, – sakė A. Valotka.
M. Navickienė savo ruožtu žadėjo kreiptis į Vyriausybę dėl nutarimo peržiūrėjimo.
„Kalbame apie logišką nutarimo formuluotę, kuri būtų aktuali būtent šiandien, praėjus daug metų po nepriklausomybės atkūrimo, kai daug žmonių yra darbo rinkoje, puikiai kalbančių, laikiusių egzaminus universitetuose. Klausimas, ar tai nėra pertekliniai reikalavimai“, – tvirtino parlamentarė.
Naujausi komentarai