Pasak pataisas įregistravusio „valstiečių“ frakcijos nario Valerijaus Simuliko, pakeitimai leistų patikslinti statistiką apie miškų ir kirtaviečių plotus.

„Žinant realią miškų situaciją, atsirastų galimybė racionaliau nustatyti miškų kirtimų normas, formuoti racionalią valstybės politiką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse, užtikrinti didesnę miškų apsaugą“, – įsitikinęs V. Simulikas.

Gamtininkas, aplinkos ministro visuomeninis patarėjas Andriejus Gaidamavičius sako, kad pataisa leistų pamatyti, kiek iš tiesų Lietuvoje yra miško. Tačiau jis taip pat pastebi, kad sumažėjus miškais apaugusių vietovių, Lietuva tarptautinei bendruomenei turės aiškintis, kodėl taip yra.

„Su dabartiniu miškingumo lygiu apgaudinėjame“, – BNS sakė A. Gaidamavičius. 

Su dabartiniu miškingumo lygiu apgaudinėjame.

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika siūlymą vadina radikaliu ir vertina skeptiškai.

„Pirmiausia tokiu klausimu turi pasisakyti mokslininkai“, – teigė jis. Be to, jis norėtų gauti antikorupcinį vertinimą.

„Jeigu ta kirtavietė nebelaikoma mišku, tai toje vietoje gali būti pradedami statyti namai, (...) nes jeigu vienu siūlymu kirtavietė nebelaikoma mišku, kitu gali būti leidžiama keisti žemės paskirtį arba miško paskirties žemėje, kuri nebelaikoma mišku, t.y., kirtavietėse bus leista vykdyti kitą ūkinę veiklą“, – kalbėjo K. Mažeika.

Tuo metu Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas BNS pareiškė, kad šios pataisos yra ne tik „būdas peržiūrėti statistiką“, bet ir gali turėti didelių pasekmių.  

„Ir matyčiau didelį pavojų. Projektu norima įrodyti, kad statistiškai Lietuvoje miško nepadaugėjo nuo Smetonos laikų, bet jis turėtų milžiniškas pasekmes miškų apsaugos reglamentavimui, nes ten, kur ne miškas, bus žymiai lengviau leidžiama daryti. Ne miško žemėje leidžiamos kitos veiklos. Jeigu pripažįstame kirtavietes ne mišku, ne miško žeme, tai gali atsirasti daug precedentų: statybų palengvinimai ir kiti dalykai“, – tvirtino parlamentaras.   

S. Gentvilo teigimu, svarbiau yra ne miškų plotas, o kiek miškuose sukaupta medienos.

„Medienos, tai yra užaugusio miško, dabar yra tris kartus daugiau negu smetoniniais laikais“, – BNS aiškino S. Gentvilas. 

Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys abejoja, ar miško dalį, tapusią kirtaviete, būtų įmanoma greitai pripažinti ne miško paskirties žeme.

„Žemės paskirtis nuo to nesikeičia ar miškas stovi, ar nukirstas. Žemė skirta miškui, kuris yra kertamas ir atsodinamas. Tai dabar tas gyvenimo laikotarpis, kai toje žemėje tiesiog nėra augalų“, – kalbėjo L. Balsys. 

Jis tikino, kad pakeisti žemės paskirtį nėra taip lengva, nes nustatytos tam tikros procedūros.

Pataisomis V. Simulikas taip pat siūlo nustatyti, kad kirtavietėmis būtų laikomi ne mažesni kaip 100 arų žemės plotai, kuriuose medžių nėra dėl žmonių veiklos, bet laikinai.

A. Gaidamavičius sako, kad jeigu Seimas pataisas priimtų, perskaičiuojant miško plotus, susidarytų apie 300 tūkst. ha kirtaviečių teritorija.  

Jis yra suskaičiavęs, kad atmetus kirtavietes Lietuvos miškingumas būtų ne 33 proc., o toks, kaip ir po antrojo pasaulinio karo – tik 20 proc., kuomet kirtavietės taip pat nebuvo laikomos mišku.

Pasak jo, Globalinis gamtos išteklių institutas apskaičiavo, kad per pastaruosius 17 metų Lietuva neteko apie 282 tūkst. hektarų miško dangos. Be kita ko, jis sako, kad Lietuvai Europos Sąjunga ruošia baudą už per spartų kraštovaizdžio keitimą.

Dabar įstatymas numato, kad mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumo koeficientas ne mažesnis kaip 0,3, ir kurių aukštis siekia ne mažiau kaip 5 metrus.

A. Gaidamavičius siūlo medžių aukštį didinti iki 6 metrų ir nustatyti 20 metų amžiaus ribą.

„Tada abu kriterijus atitinkančiais medžiais apaugusią teritoriją, būtų galima laikyti miškeliu sudarytų“, – aiškino A. Gaidamavičius.

Dabar 10,2 mln. ha miškų yra valstybiniai, o 800 tūkst. ha – privatūs.