Klaipėda atsisveikina su keltu „Klaipėda“

Kompanijos DFDS LISCO jūrų geležinkelio keltas „Klaipėda“ iškėlęs Lietuvos vėliavą plaukioja paskutinę savaitę.

Liepos 1 dieną 19 metų Klaipėdos-Zasnico linijoje kursavęs keltas paskutinį kartą atplauks krovai į gimtąjį uostą. Po to jis bus perduotas jį nusipirkusiam laivo savininkui iš Graikijos.

„Klaipėda“ - pirmasis iš trijų unikalių laivų - jūrų geležinkelio keltų, kurie devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo skirti Lietuvai Klaipėdos-Mukrano (Zasnico) laivybos linijai aptarnauti.

Šioje linijoje jis ir išsilaikė ilgiau nei kiti, o pastaruosius aštuonerius metus darbavosi vienas.

Pasitraukus „Klaipėdai“, kuri šiemet švęs 20-metį, Klaipėdos-Zasnico linija nenustos gyvuoti, kaip baimintasi Vokietijoje.

Nuo liepos 9 dienos ją aptarnaus keltas „Vilnius“, dabar plaukiojantis Rygos-Liubeko maršrutu. Jis, kaip ir „Kaunas“, į Gineso rekordų knygą įrašytas kaip didžiausias pasaulyje geležinkelio jūrų keltas.

Kompanijos DFDS LISCO sprendimas pratęsti seniausios Lietuvos ir Vokietijos linijos, kuri pastaruosius dvejus metus atnešė vien nuostolių, gyvavimą yra pagrįstas.

Kitais metais bus atidarytas eismas visose keturių kilometrų tilto, kuris Zasnicą sujungs su Štralzundu, juostose. Iš ten A20 greitkeliu visai netoli vykti į Berlyną ir didžiausius Vokietijos Hamburgo, Liubeko ir Brėmerhafeno uostus.

Kroviniams ir keleiviams iš Zasnico keltų terminalo tiltu atsivers trumpesnis kelias į Čekiją, Italiją bei kitas Europos šalis.

Atsižvelgiant į šias perspektyvas, talpesnis keltas „Vilnius“ yra pranašesnis nei krovininis „Klaipėda“, kuriame vos 12 vietų keleiviams.

„Vilniuje“ veikia kavinė ir restoranas, jame telpa 130 keleivių.

Kelto viršutiniame ir pagrindiniame deniuose galima sutalpinti apie 90 geležinkelio vagonų. Tačiau linijos šeimininkai planuoja, kad iš pradžių vagonams užteks ir vieno denio, kitame bus gabenami sunkvežimiai ir lengvieji automobiliai.

Keltas „Vilnius“ į Zasnicą vyks tris, o ne du kartus per savaitę, kaip „Klaipėda“.