Pirmasis turas

Klaipėda vėl - už V.Adamkų

Rinkimai birželio 13 - ąją patvirtino kai kurias prognozes: Europarlamente nuo Lietuvos daugiausiai bus „nepartinių“ Darbo partijos kandidatų, o Valdas Adamkus - pirmojo Prezidento rinkimų turo lyderis. Pasak politologų, Kazimira Prunskienė į antrąjį Prezidento rinkimų turą pateko, nes už ją agitavo Rolandas Paksas.

Netikėta konkurentė

Palyginus, kaip buvo balsuota per praėjusių Prezidento rinkimų pirmąjį turą , matyti, kad V.Adamkus prarado apie 133 tūkst. balsų. Tiesa, jis dabar turėjo stiprų oponentą, remiamą iš priešingų polių: konservatorių ir Darbo partijos - Petrą Auštrevičių, kuris surinko daugiau nei 238,5 tūkst. balsų ir liko trečias. Kazimira Prunskienė savo rezultatą pagerino 3,6 karto: gavo 190,5 tūkst. balsų daugiau nei 2002 metais. Beje, tai ne visi R.Pakso rėmėjų balsai, nes jis pirmajame ture tada surinko 284,6 tūkst. balsų.

Kita vertus, 2002 m. pirmajame ture dalyvavo per 200 tūkst. rinkėjų daugiau nei šiuose rinkimuose.

Išbarstė „balsus“

Europarlamento rinkimai ne tokie pat kaip Seimo, juos sunku palyginti, bet požiūris į partijas per pastaruosius trys su puse metų labai pasikeitė. Pavyzdžiui, už socdemus balsavo 2,6 karto, už socialliberalus 6 kartus mažiau rinkėjų nei per 2000 m. Seimo rinkimus. Matyt, dalį iš pusės milijono tradicinei kairei nebetekusių balsų priglaudė naujai iškepta V.Uspaskicho partija, kuri gavo 363,5 tūkst. rinkėjų paramą. Už liberalcentristus balsavo 1,4 karto rinkėjų mažiau nei per Seimo rinkimus. Rinkėjai ištikimiausi konservatoriams, kurie gavo 22 tūkst. balsų daugiau nei per praėjusius Seimo rinkimus.

13 apaštalų

Rinkėjai, turėję galimybę reitinguoti kandidatus į Europarlamentą, sąrašų viršūnėse paliko tuos pačius žmones, kuriuos buvo įrašiusios partijos. Tačiau kai kuriuos politikus rinkėjai gerokai kilstelėjo aukščiau.

Lietuvai skirtų 13 europarlamentarų dalybose dalyvaus šešios daugiausia rinkėjų balsų surinkusios partijos.

Daugiausia - penkis mandatus turėtų gauti Darbo partija. Dirbti į Briuselį turėtų važiuoti pirmaisiais kandidatų sąraše įrašyti ekonomistė Ona Juknevičienė, verslininkas Arūnas Degutis ir Seimo Biudžeto bei finansų komiteto patarėja ekonomistė Danutė Budreikaitė. Į ketvirtą vietą iš penktos rinkėjai kilstelėjo medikę Jolantą Dičkutę, o į penktą iš dvyliktos - verslininką Aidą Gedvilą.

Socialdemokratų partija turės du europarlamentarus. Jais greičiausiai taps pirmuoju kandidatų sąraše įrašytas užsienio reikalų viceministras Justas Vincas Paleckis ir penktuoju tarp kandidatų buvęs Seimo narys Aloyzas Sakalas. Du mandatus turėtų gauti ir Tėvynės sąjunga, po reitingavimo šios partijos kandidatų sąrašo viršūnėje greičiausiai atsidurs Vytautas Landsbergis ir buvusi Europos reikalų ministrė Laima Andrikienė. Šie politikai kandidatų sąraše taip pat buvo įrašyti pirmojoje ir penktojoje pozicijose.

Liberalcentristams taip pat žadami du mandatai. Juos turėtų gauti buvęs Klaipėdos miesto meras Eugenijus Gentvilas bei finansų analitikė Margarita Starkevičiūtė. Abu atstovus liberalcentristai buvo įrašę į sąrašo pradžią.

Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga bei Liberalų demokratų partija turėtų gauti po vieną mandatą.

Liberaldemokratams greičiausiai atstovaus nepartinis seimūnas Rolandas Pavilionis. Po reitingavimo kandidatų sąraše jis susikeitė vietomis su anksčiau pirmuoju įrašytu buvusiu ūkio ministru Eugenijumi Maldeikiu.

Tuo tarpu Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos kandidatų sąrašo viršūnėje liko Kazimira Prunskienė.

Įstatyme numatyta, kad Europarlamento rinkimuose dalyvavusios partijos mandatų galės gauti tik tuo atveju, jei už atitinkamą kandidatų sąrašą balsuos ne mažiau kaip penki proc. balsavusių rinkėjų. Tačiau šį barjerą peržengusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos koalicija „Kartu mes jėga!“, į Europarlamentą greičiausiai nepateks, nes jų gautų balsų skaičius yra mažesnis nei įstatyme numatyta kvota. Ten nepateks ir Naujoji sąjunga, Lietuvos krikščionys demokratai, Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga, Tautos pažangos ir Nacionalinė centro partijos.

Kairiųjų nesėkmė

Klaipėdiečiai kaip ir 2002 metais pirmajame ture stipriai parėmė V.Adamkų. Tuomet jis beveik trigubai lenkė savo pagrindinį konkurentą R.Paksą, nors antrajame ture V.Adamkus pralaimėjo R.Paksui apie du su puse šimto balsų. Šiuose rinkimuose V.Adamkus nugalėjo 49 Klaipėdos rinkimų apylinkėse iš 55. Tik penkiose: „Aitvaro“, „Draugystės“, „Aušros“, „Menų mokyklos“, „Aukuro“ pergalę šventė K. Prunskienė. „Saulutės“ rinkimų apylinkėje šie konkurentai surinko vienodą skaičių balsų.

Už Petrą Auštrevičių klaipėdiškiai balsavo panašiai, kaip Lietuvoje: uostamiestyje šis kandidatas gavo 20,15 proc. balsų. Geriausiai jam sekėsi mažiausioje pagal rinkėjų skaičių Girulių rinkimų apylinkėje – 31,36 proc. balsų, o blogiausiai – “Žilvičio” – 16,12 proc.

Vilija Blinkevičiūtė Klaipėdoje gavo žymiai mažesnę paramą – tik 11,71 proc. - nei visoje Lietuvoje. Ją labiausiai palaikė Tauralaukio rinkimų apylinkėje 16,32 proc., o prasčiausiai balsavo už šią kandidatę „Dviračių treko“ - rinkėjai 7,11 proc. Nepavyko ir Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui. Jis uostamiestyje gavo tik 9,72 proc. balsų. Pavyzdžiui, Giruliuose už jį balsavo tik šeši rinkėjai.

Palyginus su visos Lietuvos rezultatais K.Prunskienei Klaipėdoje „nuskilo“. Ji gavo 26,24 proc. klaipėdiškių balsų, o šalyje tik 21,35 proc.

Vartai į Europą

55 Klaipėdos rinkimų apylinkėse geriausiai Europą šturmuoti sekėsi Darbo partijai: net 39-iose rinkimų apylinkėse ji laimėjo, antri liko liberalcentristai, nugalėję 16-koje apylinkių.

Uostamiestyje liberalcentistams ir liberaldemokratų partijai sekėsi geriau nei kitur Lietuvoje. Kitos partijos, peržengusios Europarlamento slenkstį, Klaipėdoje buvo ne taip mylimos kaip visoje Lietuvoje.