Baltijos regiono valstybės kartu rengiasi spręsti globalios klimato kaitos problemas. Prie to raginami prisidėti energetikai, ūkininkai, vairuotojai ir visi gyventojai. Įgyvendinant „Baltic climat“ projektą regiono šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitose – pasirinkta tam tikra teritorija, kurioje sprendžiamos klimato kaitos mažinimo problemos transporto, energetikos, žemės ūkio, statybų srityse.

„Reikia sukurti alternatyvųjį transporto modelį – daugiau važinėtis dviračiais arba daugiau naudoti biodujų, ekologiškai pavėžėti vaikus į mokyklas, senelius. Jei pavyktų pertvarkyti Vokietijos transporto modelį, būtų ekologiškiau ir ekonomiškiau“, – sako Evelyn Gustedt, projekto vadovė iš Vokietijos.

„Viena pagrindinių problemų – autotransporto išmetamųjų dujų mažinimas. Todėl vis daugiau naudojame biokuro ir jau pastebime  išmetamų dujų sumažėjimą. Skatiname žmones pilti šį kurą į savo mašinas ir važinėti autobusais, naudojančiais ekologišką kurą“, – teigia projekto koordinatorius iš Švedijos Larsas Westholmas.

Pasak suomių, jie nespėja pasiruošti nenuspėjamoms žiemoms – sniego priverčiama kalnais arba užėjus atlydžiui viskas skęsta vandenyje. Esą Suomija patvirtinusi nacionalinę strategiją, kaip švelninti klimato pokyčius, dabar ją įgyvendina regionuose.

„Jau įkurtos šešios ekologinės teritorijos su atskira šildymo sistema, pagrįsta vietiniu ekologišku išteklių naudojimu – mediena, dujomis, jie sumažina išmetamųjų dujų efektą“, – sako projekto koordinatorius iš Suomijos Hannu Koponenas.

Lietuvos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai teigia, kad ūkininkai klimato kaitai turi ruoštis jau dabar – ekologiškai ūkininkauti, netinkamą žemę apželdinti mišku, subalansuoti teritoriją.

„ŽŪM turi konkrečias paramos priemones per Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir ūkininkai gali kreiptis paramos, tam yra skirtos lėšos. Jeigu jo laukai yra išmėtyti po įvairius plotelius, per žemės konsolidacijos projektus gali sutvarkyti savo žemės išdėstymą taip, kad viskas būtų šalia jo gyvenamosios valdos“, – tvirtina Žemės ūkio ministerijos skyriaus vadovas Darius Liutikas.

Klimato kaita, pasak projekto dalyvių, ilgalaikis procesas, tad pagal svarbą numatomos trumpalaikės ir ilgalaikės – beveik šimtmečiui – prisitaikymo priemonės.