Visą vasarą gimtojoje šalyje viešinti garsi išeivijos veikėja JAV gyvenanti Angelė Barkauskaitė-Nelsienė atstovauja šeimai, kurios narių širdys jau antrą šimtmetį plaka Lietuvos ritmu.

Klausimas kaip vėliava

"Gyvenime svarbiausia – aistra. Ji daro stebuklus, – įsitikinusi A.Barkauskaitė-Nelsienė. – Akivaizdus to pavyzdys – Rūtos Meilutytės plaukimas olimpiadoje. Ji plaukė taip, kad braukiančių džiaugsmo ašaras tautiečių širdys plaktų vienu ritmu, kuris vadinasi Lietuva ir lietuvis.

Šiuos žodžius kartojant aš girdėjau nuo vaikystės, sėdėdama ant tėvelio ar ant jo artimo draugo – buvusio Lietuvos premjero, kunigo Mykolo Krupavičiaus – kelių. Pastarasis, kai 1944 m. palikome rusų okupuojamą Lietuvą ir ilgainiui atsidūrėme JAV, Čikagoje jis vis klausdavo manęs: „Na, Angeliuke, tai kada eisi vaduoti Lietuvėlės?“ Tuomet manęs šis klausimas nedomino, tačiau vėliau jis iškilo mano atmintyje kaip vėliava, kurią nešiau, iki Lietuva atgavo nepriklausomybę. Ir dabar ją, tą vėliavą, nešu, nes man rūpi Tėvynės reikalai, atvedę jau nežinau kelintą kartą į Lietuvą ir į čia vykstantį Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimą."

Ne vieną dešimtmetį užsienyje aktyviai įvairiais lygiais gynusi Tėvynės laisvės bylą, dabar A.Barkauskaitė-Nelsienė susirūpinusi tautiškumui, lietuvių tapatybei ir Lietuvos saugumui kylančiomis grėsmėmis.

18 šeimos narių

„Kaip galima liepos 6-ąją, švenčiant Valstybės dieną prie Kauno pilies, tuoj po Tautinės giesmės, kurią giedant daug kas verkė, į sceną išleisti kniaukti britiškas kates?! Turiu galvoje populiariąją ištrauką iš Andrew Lloydo Webberio miuziklo “Katės„. Kitoje šalyje tai būtų skandalinga. Tik ne Lietuvoje“, – atsiduso A.Barkauskaitė-Nelsienė, nemažai laiko praleidusi Seime kaip JAV lietuvių ir Pasaulio lietuvių bendruomenių (PLB) narė, dabar vadovaujanti PLB Seimo Kontrolės komisijai.

„Aš pasisakau prieš mišrias ir vienos lyties asmenų santuokas, kurios silpnina tautą ir tautiškumą, patriotizmą. Nepritariu ir kosmopolitizmui. Esu laiminga, kad visos trys mano dukros ištekėjusios už lietuvių. Turiu dešimt anūkų – nuo kelerių iki 21 metų. Jie kalba lietuviškai. Pernai su vyru atsivežėme 16 savo šeimos narių – tris dukras su vyrais ir dešimt jų vaikų. Kelionė visiems paliko didžiulį įspūdį, tik būdavo sunku surasti tiek laisvų vietų, pavyzdžiui, drauge visiems papietauti restorane“, – su šypsena veide prisiminė buvusią kelionę A.Barkauskaitė-Nelsienė, šį kartą atvykusi į Lietuvą su vyru Romu ir anūku Tomu Narbutu.

Bloga nuo radijo

Pabrėžusi, kad lietuvybę, tautiškumą puoselėti pirmiausia turi šeima – svarbiausia visuomenės ląstelė, – A.Nelsienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos viešojoje erdvėje lietuvybė ne puoselėjama, o tiesiog ignoruojama.

„Per dieną pasiklausius šalies valstybinio radijo negera darosi nuo anglų kalba atliekamų dainų – visai nesijaučiu esanti Lietuvoje. Tačiau pastebiu ir gerų dalykų. Pavyzdžiui, unikalias moksleivių dainų ir šokių šventes. Stebiuosi ir tuo, kaip noriai jaunimas važiuoja į Sibirą, į savo tautos tremties ir lagerių vietas, tvarko išlikusius kapus – tai ugdo jų patriotiškus jausmus, skatina domėtis savo tautos istorija. Beje, Sibire amžino poilsio atgulė ir mano seneliai Guogos, išauginę 10 vaikų“, – pasakojo pašnekovė.

„Panašiai elgiasi ir užsienyje gyvenantys lietuviai – jie siunčia savo vaikus į vietos šeštadienines lietuvių mokyklas, tautinių šokių ir kitus būrelius, jaunimo organizacijas ar tobulinti kalbos įgūdžių į Lietuvą. Ne vienas toks vaikas vėliau susieja savo likimą su Lietuva. Štai ir mano keli anūkai jau pareiškė norą gyventi senelių gimtojoje šalyje“, – džiaugėsi ji.

Toks glaudus ryšys su Lietuva A.Barkauskaitės-Nelsienės šeimoje neatsitiktinis. Štai jos senelis iš tėvo, Ciprijono Barkausko, pusės buvo žinomas knygnešys. Ponios Angelės tetėnas Pijus Grajauskas buvo vienas iš Ateitininkų organizacijos, prisidėjusios prie Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. atgavimo, steigėjų. Beje, A.Barkauskaitės-Nelsienės dukros, Audra Narbutienė ir Inga Rugienienė, vadovauja jaunučių ateitininkų kuopai Los Andžele.

Svarbūs politikės darbai

Anot A.Barkauskaitės-Nelsienės, Lietuvos reikalai, gyvenant JAV, jai rūpėjo nuo jaunystės. Tam visiškai pritarė jos vyras lietuvis Romas, jis jaunos žmonos entuziazmą rėmė finansiškai.

„Gyvenau mintimi, kaip padėti Lietuvai išsilaisvinti, atsistoti ant kojų, pasijusti savo krašto šeimininkei. Šių tikslų siekiau su bendraminčiais tautiečiais įvairiais būdais per JAV lietuvių bendruomenę ir Baltų laisvės lygą (BAFL), užmegzdama ryšius su JAV vyriausybėmis, kongresmenais ir sovietmečio pogrindžio atstovais Lietuvoje“, – pasakojo A.Barkauskaitė-Nelsienė.

1981 m. įsteigus BAFL, suaktyvėjo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos savanoriško įsiliejimo į Sovietų Sąjungą nepripažinimo politika. Beje, A.Barkauskaitė-Nelsienė net dvi kadencijas vadovavo BAFL, o šiuo metu yra aktyvi šios lygos pirmininko pavaduotoja.

Įvertino ir JAV, ir Lietuva

Pašnekovė labai didžiuojasi savo pačios iškelta ir įgyvendinta idėja – Baltijos valstybių rėmėjų sambūriu JAV Kongrese. Šiam sambūriui vadovauja A.Barkauskaitės-Nelsienės įkalbėtas lietuvių kilmės JAV kongresmenas Jonas Šimkus, o ponia Angelė tapo JAV Kongreso, BAFL ir baltiškosios visuomenės veiklos koordinatore JAV.

Aktyvi A.Barkauskaitės-Nelsienės veikla Lietuvos labui buvo pastebėta tiek JAV, tiek gimtojoje šalyje, kur jai buvo įteiktas ne vienas aukštas valstybės apdovanojimas.

„Mano vyras Romas nemėgsta reklamuotis, tačiau jis, kaip verslininkas, taip pat negaili nei savo laiko, nei pinigų ieškodamas būdų, kaip galėtų mažinti nedarbą ir emigraciją Lietuvoje. Romas įsteigė Lietuvoje įvairių firmų, kuriose dirba ne viena dešimtis lietuvių. Panašiai galėtų elgtis ir kiti lietuviai verslininkai, gyvenantys užsienyje, tačiau juos stabdo nelanksti mokesčių sistema Lietuvoje“, – įsitikinusi A.Barkauskaitė-Nelsienė.

Nepameskime Lietuvos

Per viešnagę Lietuvoje ji atkreipė dėmesį ir į čia gyvenančių žmonių didžiulį nusivylimą dėl teisingumo stokos, klestinčios korupcijos ir valdžios abejingumo svarbiausioms gyventojų viltims bei norams mokslo, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

„Man skaudu, kad Lietuvą palieka jauni, kūrybingi žmonės. Priežastys visiems žinomos. Jei padėtis nesikeis, Lietuvą užplūs kitataučiai, – įsitikinusi pašnekovė. – Ir šalies valdžia tam jau rengiasi – lietuvių asmens dokumentuose nebeliko grafos “tautybė„. Taigi, pati Lietuva, sekdama Europos pėdomis, siekia ištrinti iš mūsų sąmonės tautiškumą, lietuvio tapatybės požymius. Ar mes, lietuviai, to siekėme, susigrąžindami nepriklausomybę?! Labai abejoju. Todėl drįstu raginti Lietuvos žmones, visuomenines organizacijas ne tik nepamesti Lietuvos iš akių ir širdies, bet ir būti aktyvesnius, drąsesnius, vieningesnius ginant tai, dėl ko buvo kovota.“

Prasidėjo PLB Seimas

Vilniuje, parlamento rūmuose, vakar pradėjo posėdžiauti 14-asis PLB Seimas.

Iki penktadienio vyksiančiuose jo posėdžiuose dalyvauja PLB valdybos nariai, kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, Lietuvos bendruomenių atstovai.

Aptariamos bendruomenės aktualijos, ateities planai, lietuvių švietimas bei lietuvių žiniasklaida užsienyje, ryšiai su gimtine ir jos institucijomis, dabartinė emigracijos raida, dvigubos pilietybės klausimai.

Penktadienį PLB Seimas rinks naują organizacijos vadovybę. Šešerius metus prie PLB valdybos vairo stovėjusi teisininkė Regina Narušienė teigė neketinanti vėl kandidatuoti į bendruomenės vadovus.

PLB taip pat planuoja diskusijas dėl jos rengiamo Konstitucijos pataisos projekto, kuriuo būtų įteisinama dviguba pilietybė.

PLB Seimas šaukiamas kas treji metai.