Knygų mugė. Kitokia

Dabar vykstanti Vilniaus knygų mugė – labai savotiškas reiškinys. Kai kam ji tampa svarbiausiu metų renginiu, kai kam beveik „Urmo bazės“ atitikmeniu, tačiau jos lankomumas yra dar keisčiau. Knygų galima rasti ir knygynuose (sezoniniai mugės lankytojai tai beveik pamiršo), knyga yra asmeniškas ir beveik intymus objektas, kodėl jos ieškoti ten, kur tau visi spokso pro petį ir abi kojas numindo? Dėl renginių? Jų ten irgi akivaizdžiai per daug, vienas ant kito lipa, o žmogui turėtų reikėti ne trijų šimtų renginių, kaip šiemet ten, bet tiek, kiek reikia jo sielai, ne po sales besimalančioms kojoms ir pakeliui pasimetančioms galvoms.

Dar vienas keistas dalykas yra šis. Kadaise ji vadinosi Baltijos knygų muge ir vyko pamečiui trijose sostinėse. Esu buvęs ten Rygoje, vaizdas ir susidomėjimas atrodė itin apgailėtinai. Kodėl ta mugė išliko tik Vilniuje ir išaugo į tokį kolosą? Nemanau, kad latviai ar estai skaito mažiau. Tik gal muges ir turgus mažiau mėgsta.

Man patinka ta mugė, pastabų ironija čia tik bandymas kvestionuoti net patinkančius dalykus. Knygininkai ten gražiai ir nelengvai dirba, tik kiek tų knygininkų? Statistine prasme – daug. Yra leidyklų, kartais išleidžiančių gerų knygų. Yra ir tokių, kurios jas leidžia nuolat. Na, tarkim, dvylika, neminėsime kurios. Gyvenimui pakanka, mugei – niekaip. Todėl ir tas margumynas, rinka jo savaime šaukiasi, neretai užčiaupdama mus pačius.

Iniciatyvus Kauno miesto tarybos narys Povilas Mačiulis viename socialiniame tinkle klausė, ar norėtume tokios mugės Kaune. Nenorėčiau. Vilniaus knygų mugės atitikmuo pas mus būtų per provincialus, be to – kopijuojantis tai, kas jau kažkur vyksta. Knygų mugių organizavimo atvejų Kaune buvo, ir visai be reikalo.

Vis dėlto toks projektas įmanomas, tik turėtų būti nišinis, siūlantis tai, ko kitur nėra. Vilniaus mugė orientuota į naujienas (nors daugelis jų taps senienomis jau po mėnesio). O kur ankstesnės knygos? Tos, kurios išliko ne knygynų lentynose, o mūsų atmintyje. Tad ir galime surengti kadaise leistų knygų mugę, kurioje padiskutuotume ne tik apie Kafką ir Cortazarą, bet ir apie Binkį bei Radauską. Naujas „100 pavasarių“ ar „Fontano“ pristatymas būtų nuostabu. Vidmanto Staniulio knygynas veikiausiai turi daugelį pirmųjų leidimų. O kas kitų kauniečių bibliotekose – net sunku įsivaizduoti. Patys atsineštų, patys ir pristatytų, nes tai būtų knygos, su kuriomis susigyventa. Nekomercinė būtų mugė, bet į tokią norėčiau.