Centro dešinės Vyriausybę formuojančioje koalicijoje kilo rimtų nesutarimų dėl to, kokių priemonių mokesčių srityje derėtų imtis, siekiant įveikti finansų krizę.

Išsiskyrė nuomonės

Susitarimą dėl valdančiosios koalicijos sudarymo pasirašiusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partijos, Liberalų sąjūdžio (LS) ir Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) derybininkai vakar surengė susitikimą, kuriame su ekonomikos ir finansų sektoriaus ekspertais tarėsi dėl antikrizinės programos.

TS-LKD lyderis, kandidatas į premjerus Andrius Kubilius yra sakęs, kad įgyvendinti šią programą bus svarbiausias naujos Vyriausybės rūpestis. Be to, jis leido suprasti, kad nesutarus dėl krizės įveikimo priemonių gali žlugti formuojama koalicija.

Žadėta jau vakar arba šiandien paskelbti antikrizinę programą, bet tarp skirtingų koaliciją formuojančių partijų išryškėjo nesutarimai, kokių priemonių derėtų imtis finansinė srityje, siekiant išvengti krizės smūgio Lietuvos ekonomikai.

Nenori didinti mokesčių

LiCS vadovas Artūras Zuokas sukritikavo konservatorių siūlymus suvienodinti trijų mokesčių – gyventojų pajamų, pelno ir pridėtinės vertės – tarifus. Jis taip pat paprieštaravo planams naikinti kai kurias mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučių verslui.

"Mes kol kas matome bandymą aritmetiškai sudėlioti skaičius, kad kitų metų biudžetas būtų kiek įmanoma subalansuotas. Tačiau nematome, ar tas skaičių sudėliojimas tikrai padės ekonomikai", – sakė A.Zuokas.

LiCS pasisako prieš mokesčių didinimą. Tuo tarpu siūlymas suvienodinti trijų mokesčių tarifus reikštų pelno ir pridėtinės vertės mokesčių padidinimą. A.Kubilius yra minėjęs, kad visų trijų mokesčių tarifai galėtų siekti 19 arba 20 proc. Gyventojų pajamų mokestis šiuo metu yra 24 proc., pridėtinės vertės mokestis – 18 proc., pelno – 15 proc.

"Pelno mokestis apskritai nėra toks jau svarbus, nes kitąmet įmonės vargu ar turės daug pelno. Mes raginame galvoti apie gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimą, nes tai padėtų paskatinti vartojimą arba bent išlaikyti jį tame pačiame lygyje", – tvirtino A.Zuokas.

Kad mokesčiai neturėtų būti didinami, užsiminė ir LS atstovai. Pasak šios partijos lyderio Eligijaus Masiulio, turėtų būti ieškoma galimybių dar labiau sutaupyti valstybės lėšų ir taip sumažinti biudžeto išlaidas.

Nori išsaugoti lengvatas

A.Zuoko nuomone, taip pat nederėtų kalbėti, kad turėtų būti naikinamos visos be išimties mokesčių lengvatos: šildymui, vaistams, viešbučių verslui, žemdirbiams, taip pat lengvatiniai mokesčių tarifai už kūrybinę veiklą. Dėl kiekvienos atskiros lengvatos, LiCS vadovo nuomone, derėtų apsispręsti atskirai, įvertinant jos poveikį skatinant ekonomiką.

A.Kubilius ir dauguma ekonomikos ekspertų yra siūlę peržiūrėti visas lengvatas ir daugumos jų arba visų atsisakyti, siekiant padidinti biudžeto pajamas. Skaičiuojama, kad visų lengvatų atsisakymas galėtų valstybei duoti nuo 1 iki 2 mlrd. litų papildomų pajamų.

Būsimasis premjeras kartoja, kad reikėtų rasti galimybių karpant valstybės išlaidas kitų metų biudžete sutaupyti 2 mlrd. litų ir rasti papildomų maždaug 2 mlrd. litų pajamų. Taip esą būtų sumažintas fiskalinis deficitas, kuris kitąmet, konservatorių skaičiavimu, gali siekti 5–6 mlrd. litų.

Įžvelgia pažangą

A.Kubilius pripažino, kad tarp koalicijos partnerių kol kas nėra sutarimo dėl to, kaip galima būtų padidinti kitų metų biudžeto pajamas. Kita vertus, jis buvo optimistiškai nusiteikęs dėl derybų baigties.

"Dirbame toliau. Pažanga yra. Sutarėme, kad šiandien partijos padiskutuos apie antikrizinius planus, o trečiadienį popiet visos keturios partijos vėl susėsime ir tarsimės dėl to, kokių priemonių turėtume imtis", – sakė kandidatas į premjerus.

Tačiau A.Kubilius vengė prognozuoti, ar tikrai bus pritarta visoms siūlomoms kovos su krize priemonėms. Tai, pasak konservatorių lyderio, paaiškės ne anksčiau kaip rytoj. "Reikia politinės drąsos susitarti dėl tų priemonių ir jas įgyvendinti", – teigė jis.

A.Kubilius vylėsi, kad susitarimas dėl antikrizinių priemonių plano koalicijos partnerių bus pasiektas dar šią savaitę arba pirmadienį, dar iki pasirašant keturių partijų sutartį dėl valdančiosios daugumos. Tokia sutartis turėtų būti pasirašyta dar iki pirmo naujos kadencijos Seimo posėdžio, kuris prasidės pirmadienį vidurdienį.