Kodėl abiturientai nesirenka garantuotos sėkmės?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Darbo rinkoje karštligiškai ieškoma informacinių technologijų, inžinerijos specialistų. Tačiau įpusėjus dokumentų studijuoti pateikimui ryškėja, kad pokyčių nėra: daugėja stojančiųjų ne į ateitį užtikrinsiančias studijas, o į socialinius mokslus, nors tai gresia nedarbu ir emigracija.

Svajonių profesijos

„Jei šiandien būčiau abiturientas, rinkčiausi tarp informacinių technologijų ir elektronikos inžinerijos specialybių, nes šios dvi sritys turi didžiausią potencialą – naujų darbo vietų garantiją, gerą atlyginimą, įdomų darbą. Tai ne tik geras pragyvenimo šaltinis ir garantuota darbo vieta – tai ir galimybė dirbti bet kurioje srityje, nes tokių specialistų dabar reikia visur. Turėdamas tokį išsilavinimą tikrai turėsi konkurencingą ateitį“, – neabejoja patyręs darbo rinkos ekspertas bendrovės „Alliance For Recruitment“ partneris Andrius Francas.

Jis pateikia ir kitus neabejotinus su IT susijusio išsilavinimo privalumus: IT ar finansų apskaitos sričių darbo vietos dažnai nuotolinės, tad gyvendamas Lietuvoje gali dirbti bet kuriame pasaulio krašte esančioje bendrovėje. Su šios srities diplomu gali dirbti ne tik Lietuvoje, nes technologijos visur tos pačios, skirtingai, nei, pavyzdžiui, jei esi baigęs Lietuvos teisę, tai čia ir tegali dirbti.

Jau keleri metai vėl pradėjo daugėti moksleivių besirenkančiųjų socialinius mokslus – teisę, vadybą, verslo administravimą, psichologiją.

Jei šiandien abiturientu būtų ir ilgametis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas, tikėtina, su A.Francu jie būtų kurso draugai. „Stočiau į kurią nors iš informacinių technologijų arba inžinerijos specialybių, nes jos gana universalios, pažanga ten sparti, tad yra ką veikti, ką kurti ir ko mokytis“, – neabejoja P.Žiliukas.

Vėl – socialiniai mokslai

Tačiau šiemetiniai abiturientai į šias studijų programas nesiveržia. „Drąsiai galiu tvirtinti, kad pokyčių palyginti su pernai ir net ikikovidiniais metais bent kol kas nėra. Jau keleri metai vėl pradėjo daugėti besirenkančiųjų socialinius mokslus – teisę, vadybą, verslo administravimą, psichologiją ir pan.“, – apgailestauja P.Žiliukas.

Anot P.Žiliuko, valstybė rūpinasi jos finansuojamų vietų skaičiaus atitikimu darbo rinkai, tačiau kai kuriose studijų kryptyse daugiau kaip pusė studentų patys moka už studijas, tai ir išbalansuoja situaciją. (Antano Slavinsko nuotr.)

Įpusėjus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas prašymų priėmimui aukščiausiu pageidavimu jie dažniausiai nurodė sveikatos mokslų (19 proc.), verslo ir viešosios vadybos (15 proc.), socialinių mokslų (13 proc.), menų (13 proc.), inžinerijos mokslų (9 proc.) studijų krypčių grupių programas. Tiesa, menų proporcija sumažės, nes stojančiųjų skaičius čia jau baigtinis, jie jau baigia laikyti stojamuosius, o kitur dar galima prašymus teikti iki rugpjūčio 5 d.

P.Žiliukas pastebi, kad vienintelis skirtumas – šiemet aktyvesni anksčiau baigusieji mokyklas. Gal neatidėlioti studijų paskatino diskusijos, kad bus suvienodinti reikalavimai į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, tad gali būti sunkiau įstoti, be to, yra nemažai grįžusiųjų iš užsienio. Šiemetinių abiturientų tarp 20 tūkst. užsiregistravusiųjų per pirmą mėnesį – 7 tūkst., tikėtina, dar tiek pat jų pateiks prašymus.

Paprastai iš viso jų būna iki 30 tūkst. Valstybės finansuojamų vietų skaičiuojant su studijų stipendijomis šiemet skirta apie 13,7 tūkst., maždaug tiek, kiek pernai buvo faktiškai priimta studijuoti. Pernai bandyta skirti daugiau vietų tose kryptyse, kur ypač trūksta specialistų. „Deja, kai kuriose programose nėra tiek pasirengusiųjų studijuoti, tad iš anksto buvo aišku, kad padidinti skaičiai nerealūs. Jei tik kas dešimtas penkioliktas renkasi svarbius tiksliesiems, gamtos mokslams egzaminus, ir kasmet vis rečiau, pavyzdžiui, šiemet fizikos valstybinį brandos egzaminą – mažiau nei 2 tūkst. abiturientų, tad iš kur bus studijuojančiųjų inžineriją ar IT?“ – situaciją vertina P.Žiliukas.

Darbdaviai ieško kitko

Tad stojančiųjų svajonių profesijos ir darbo rinkos poreikiai akivaizdžiai prasilenkia. „Kaip ir prieš metus inžinerinių specialybių ir IT specialistai yra darbo rinkos poreikio viršuje, ir greičiausiai čia niekas nesikeis. Per COVID-19 pandemiją dar geriau pamatėme, kaip skaitmenizacija veikia mūsų gyvenimą. Norint greitai prisitaikyti ir tapti lankstesniems, tai labai reikalinga visur – nuo elektroninių parduotuvių iki virtualių darbo vietų. Visi verslai pereina į skaitmenizacijos ir automatizacijos kelią“, – pabrėžia A.Francas.

Šių specialistų poreikio augimą galima prognozuoti ir pagal tai, kokios į Lietuvą ateina investicijos. „Alliance For Recruitment“ partneris pasakoja, kad šiomis dienomis į Lietuvą atvažiavusios dvi Vokietijos kampanijos, kurios domisi informacinių technologijų veiklos kūrimu mūsų šalyje. Tokios įmonės sumokėtų didžiulius mokesčius, kas leistų valstybei investuoti į švietimą, sveikatos apsaugą, policiją, šalies gynybą ir kitas sritis. Tačiau norint, kad tokie verslai kurtųsi Lietuvoje, reikia šios srities specialistų, o jų trūksta.

Pasak eksperto, duomenų analitika, kibernetinis saugumas, informacinės technologijos ir sistemos – tai sritys, kur numatomas didžiausias specialistų poreikis, nes viskas pereina į virtualią erdvę, daugėja duomenų, tad darbas su jais, jų saugumu vis svarbės. „Kas renkasi šios srities studijas, bus sėkmingi, gaus dideles algas. Dabar didžiausius atlyginimus gauna IT srities specialistai – programuotojai, testuotojai, verslo analitikai, elektronikos inžinieriai“, – pasakoja A.Francas.

A.Franco nuomone, jei absolventas nenori dirbti ten, kur trūksta tam tikrų srities specialistų (gydytojų ar mokytojų), po universiteto baigimo turėtų grąžinti valstybei pinigus, kuriuos ji, ruošdama studentą, investavo. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Juos mūsų universitetai rengia, tačiau, apgailestauja LAMA BPO prezidentas P.Žiliukas, mažai pasirengusiųjų jas studijuoti: „Atrodytų, ateitis garantuota ir bet kurioje srityje, kad visur jie reikalingi. Deja, pasiryžusių daugiau pasimokyti mokykloje ir sunkiau studijuoti, daug neatsiranda. O čia vien liežuvio lankstumu neapsieisi.“

A.Franco įsitikinimu, to priežastis užprogramuota daug anksčiau, nei abiturientai sprendžia dėl studijų: „Labai daug ką sprendžia profiliavimas devintoje ir dešimtoje klasėje. Jei vaikai pasirenka lengvesnius mokslus – istoriją, geografiją, užkerta kelią į inžinerines, IT studijas, nes ir egzaminus renkasi tų dalykų, kuriuos mokėsi nuo devintos dešimtos klasės.“

Pasak darbo rinkos eksperto, tai labai rimtas signalas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), ir verslui, kad laikas atsigręžti į mokyklas ir pradėti su jomis rimtai dirbti. Kito kelio nėra – reikia šviesti jaunuolius, jų tėvus, kad moksleiviai rinktųsi ne lengviausią kelią, o tą, kuris garantuos darbo vietą ir gerą uždarbį. Reikia nuo pirmų klasių aiškinti, kad matematika, programavimas yra geras dalykas, inžinerija – įdomi, gerai apmokama profesija. Beje, daug kalbama apie moterų ir vyrų algų atotrūkį Lietuvoje, bet moterys dažnai dirba mažiau apmokamose srityse, o su inžinerija susijusiuose darbuose atlygis labai panašus. Tad lyčių lygybės galima siekti skatinant merginas rinktis inžinerines, technologijų profesijas.

COVID-19 neatbaidė

Per COVID-19 pandemiją dar labiau į virtualią erdvę persikėlęs mūsų gyvenimas nepaskatino daugiau rinktis IT studijų. Bet ar pandemijos metu medikų ir pedagogų patirti iššūkiai nesumažino noro rinktis ir šių profesijų?

„Mediko – jokiu būdu ne, ji – populiariausia. Į mokytojų rengimo programas registruojasi kiek vangiau nei pernai, daugiau ankstesnių laidų abiturientai ir daugiausia į ikimokyklinį, pradinį ugdymą. Rimto proveržio į mokytojų dalykininkų kol kas studijas nėra, nebent dar ateitų didesnė šiemetinių abiturientų banga“, – pasakoja P.Žiliukas.

Jo manymu, pernai buvo daugiau pedagoginių studijų reklamos, daug kas susiviliojo ir pasiūlyta 300 eurų stipendija. „Ji daro įtaką apsisprendimams ir šiemet. Kai skambina konsultuotis dėl dokumentų pateikimo, tai jaučiasi, kad klausiama – nuo kada pradės mokėti stipendiją ir pan. Kai kam atrodo, kad tai bene svarbiausia“, – P.Žiliuko nuomone, po poros metų patirties valstybei reikėtų gerai apgalvoti, ar stipendijų politika efektyvi.

Pernai valstybė nutarė skirti tikslinį finansavimą pedagogams rengti. Tačiau, pasak darbo rinkos eksperto A.Franco, liūdniausia, kad daug įstojo studijuoti fizinio lavinimo mokytojų, o ne tų dalykų, ko labiausiai trūksta – fizikos, matematikos. „Turi būti labai aiškiai suskaičiuotas poreikis, kiek ir kokių specialistų kokiam laikotarpiui reikės ir tikslingai tai finansuoti. Be to, reikėtų ir labai aiškiai pasakyti: jaunuoli, baigęs studijas turėsi važiuoti dirbti mokytoju Joniškyje ar Utenoje, o ne Vilniuje ar Kaune. Ta pati logika turėtų būti ir su medikais, nes jų dažniausiai trūksta ne sostinėje ar Kaune, o regioninėse ligoninėse“, – pabrėžia A.Francas.

Jo nuomone, jei absolventas nenori dirbti ten, kur trūksta tam tikro srities specialistų (gydytojų ar mokytojų), po universiteto baigimo turėtų grąžinti valstybei pinigus, kuriuose ji, ruošdama studentą, investavo. Atidirbęs kokius penkerius metus jau galėtų važiuoti dirbti, kur nori. Deja, mes už mūsų valstybės lėšas dažnai rengiame gydytojus kitoms šalims.

Renkasi, kur perteklius

Vis dėlto ir vėl tarp populiariausių pasirinkimų – sritys, kur jau daug metų jaučiamas specialistų perteklius.

„Universitetai ir kolegijos bando joti ant tų pačių arkliukų, kuriuos turi, kartais pakeičia programos pavadinimą, bet pati programa nepasikeičia. Pavyzdžiui, architektai – kiek jų reikia Lietuvai ir kiek aukštųjų mokyklų juos rengia? O odontologų, aplinkosaugininkų, sociologų, politologų? Daug jaunų naujų žmonių stoja studijuoti komunikacijos mokslus, bet klausimas, ką jie ir su kuo komunikuos? Šių profesijų naujų žmonių tikrai nereikia kasmet dešimtimis ar net po šimtą“, – neabejoja A.Francas.

Pavyzdžiui, tarp populiariausiųjų – verslo ir viešosios vadybos programos. Bet, pabrėžia darbo rinkos ekspertas, baigęs verslo studijas, turi būti pasiruošęs tapti verslininku – darbo vietų kūrėju. Turi būti verslus, turėti kokią verslo idėją, o ne baigus studijas sakyti – duokite man darbo. Viešajam administravimui kasmet daug naujų specialistų irgi nereikia, o jei reikia, tai regionuose. Tad studijuodami jaunuoliai turėtų žinoti, kad gal jiems reikės dirbti Akmenėje ar Lazdijuose. Jei jie būtų būtent iš tų savivaldybių ir turėtų jų rekomendaciją, gal ir įsipareigojimą po studijų grįžti ten dirbti, gal būtų tiksliau numatomas valstybės finansuojamų vietų skaičius.

Nemažai renkasi ir socialinio darbo studijas, tačiau paskui nedirba pagal įgytą specialybę. Pasak A.Franco, tik baigę studijas suvokia, kad darbo rinkoje jie gaus labai mažą atlyginimą. Tad stojant į universitetą ar kolegiją reikėtų pokalbio su universitetų atstovais, kad jaunuolis tikrai suprastų savo motyvaciją, kodėl jis renkasi šias studijas ir kaip tai nulems jo kelią ateityje.

Kolegijose daug kas renkasi bendrosios praktikos slaugą. „Bet nemačiau skaičių, kur ją baigusieji dingsta. Jų poreikis yra, tačiau rengiame slaugos specialistus Novergijai ar Anglijai. Mano nuomone, tie specialistai pirmiausia turėtų bent penkerius metus padirbti Lietuvoje, nes valstybė į juos investavo“, – mano A.Francas. O kosmetologiją, jo manymu, merginos renkasi, kad pačios galėtų pasirūpinti savo grožiu, nes Lietuvai tiek kosmetologių tikrai nereikia. Dar viena populiariausių pasirinktų profesijų kolegijose – burnos higienos specialisto. A.Franco vertinimu, esame parengę jų tikrai pakankamai, tad kova dėl darbo vietų tiek tarp odontologų, tiek ir burnos higienos specialistų labai aštri.

Situaciją iškraipo mokamos studijos

P.Žiliuko nuomone, valstybė rūpinasi valstybės finansuojamų vietų atitikimu darbo rinkai, tačiau kai kuriose studijų kryptyse daugiau kaip pusė studentų – mokančiųjų už studijas, ir tai iškreipia situaciją. Jie ateina į socialinius mokslus, nes mokytis ten lengviau, o kaina už studijas nedidelė. Tad pagal socialinių mokslų studentų skaičių ES vidurkį jau viršijame beveik du kartus.

LAMA BPO prezidentas sveikina siūlymą suvienodinti stojimo kartelę į valstybės finansuojamas ir mokamas vietas. „Iš viso amoralu, kad skiriasi kriterijai. Lietuva vienintelė ES turi kartelės skirtumą mokančiam ir nemokančiam už studijas. Seniai laikas tai pakeisti. Tai būtų geras signalas bendrojo ugdymo procesui ir išsispręstų daug problemų“, – neabejoja P.Žiliukas, tačiau primena, kad laukia dar daug diskusijų ir neaišku, koks bus šio siūlymo likimas. Jo įsitikinimu, dabartinis aukštojo mokslo finansavimo modelis aukštosioms mokykloms bandant kažkaip išgyventi – archaiškas, ir jį reikia keisti.

A.Franco nuomone, Lietuva turi per daug universitetų pagal gyventojų skaičių, ir nors aukštųjų mokyklų susijungimai vyksta, bet nėra iki galo įgyvendinami. „Kelia šypseną, jei susijungia du universitetai, bet lieka du vadybos fakultetai. Universitetai išsilaikytų, jei būtų europinio lygio ir pritrauktų studentus ir iš užsienio“, – tokį modelį mato A.Francas.

Pasak jo, dabar aukštosioms mokykloms palikta autonomija, tad jos toliau „kepa“ tai, ko nebūtinai reikia Lietuvai, paleisdamos valstybės pinigus tarsi per kaminą. Darbo rinkos ekspertas vardija: reikia inžinierių, elektronikos inžinierių, mechanikos inžinierių, informacinių technologijų, finansų apskaitos specialistų. Reikia žmonių, puikiai kalbančių keliomis užsienio kalbomis, nes esame nedidelė šalis, daug eksportuojame, tad reikia specialistų, kurie kalbėdami keliomis kalbomis pagelbėtų tiek logistikos, tiek finansų sektoriuose, pardavimų srityje.

A.Francas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: studijų pasirinkimas yra susijęs ir su jaunimo emigracija: „Įgijusieji tų sričių, kuriose specialistų perteklius, diplomus neranda darbo pagal išsilavinimą, pasijunta nereikalingi ir išvažiuoja valyti viešbučių į Angliją ar Norvegiją, kad užsidirbtų pinigų ir galėtų pragyventi.“

Įgijusieji tų sričių, kuriose specialistų perteklius, diplomus neranda darbo pagal išsilavinimą, pasijunta nereikalingi ir išvažiuoja valyti viešbučių Anglijoje ar Norvegijoje, kad užsidirbtų pinigų ir galėtų pragyventi. (A. Ufarto/Fotobanko nuotr.)

Potencialių bedarbių TOP 10

Taigi žinia prasta: darbdaviai ieško viena, tačiau studijuoti jaunimas renkasi visai ką kita. Ir nors dokumentus šiemetiniam stojimui dar galima pateikti iki rugpjūčio 5-osios 12 val., ankstesni moksleivių pasirinkimai didelių pokyčių nežada.

Vis dėlto gal dar verta paanalizuoti Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Kauno dienai“ sudarytus du TOP 10 profesijų sąrašus. Pirmame – tos, kur per pusantrų metų laisvų darbo vietų specialistams su aukštuoju išsilavinimu skaičius viršijo ieškančiųjų tokio darbo, o antrame – kurių profesijų atstovų daugiausia tarp ieškančiųjų darbo.

Geidžiamiausiųjų sąraše – specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, elektros inžinerijos technikai, atliekų deginimo ir vandens valymo įrenginių operatoriai, visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojai, technologinių procesų valdymo technikai, statybos darbų meistrai ir brigadininkai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, inžinerijos specialistai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, statybos vadovai.

Reikia šviesti jaunuolius, jų tėvus, kad moksleiviai rinktųsi ne lengviausią kelią, o tą, kuris garantuos darbo vietą ir gerą uždarbį.

O ieškančiųjų darbo TOP 10 – administravimo ir vykdomieji sekretoriai, reklamos ir rinkodaros specialistai, verslo paslaugų agentai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, buhalteriai, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, teisininkai, pirkimo specialistai, politikos ir administravimo specialistai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai. Tarp potencialiausių bedarbių – ir populiariausi abiturientų pasirinkimai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Visa tai yra liberalių reformų, pravestų konservatorių ir liberalų valdymo laikais, rezultatai. Valstiečiai norėjo tas reformas panaikinti, bet nesugebėjo. Lietuvos universitetai ir kolegijos lieka žemos kokybės diplomų pardavimo kioskeliais. Tai rimtas smūgis mūsų ekonomikos augimo perspektyvoms. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

ko norėt...

ko norėt... portretas
ESAMU METU vaikai iki 18 m amžiaus yra virš 90 proc. itin pasiligoję, negalintys mokytis. Jie nei realiai studijuoti, nei kada nors ką nors dirbti negalės. Štai, ir turime rezultatus - prarastoji karta - visi tie, kurie gimė po 1990 m. Narkomanai, paliegėliai, pagimdyti daugiausia susenusių ir kvaišalų nualintų žmogiukų, kurie itin dažnai kergėsi su nepilnametėmis narkomanėmis, prasirūkiusiomis pijokėmis, džiūsnomis ir taip toliau. Turim ką turim. Nebėra nei tiek pedagogų, nei tokio kiekio medikų, socialinių darbuotojų, auklių, kad sugebėtų prižiūrėti tokį kiekį neikam niekada nebūsiančių reikalingų paliegėlių. Kokie čia dar pasvarstymai, ką jiems studijuoti ir ko ne. Ar suvokiat, kad tai beraščiai, daugelis idiotai... nuomonė čia, grįsta oficialia statistika - galite ir patys pasitikrinti, duomenys yra vieši apie vaikų išsigimimus, patologijas, narkomaniją... su tuo ir galim pasveikinti vieni kitus - išsigimėlių ir narkomanų, lūzerių kraštas be perspektyvos.

Hipis

Hipis portretas
Šaunuoliai abiturientai! Kam save kankinti. Rinktis nemielas studijas, kad gauti širdžiai svetimą darba pinigams "kalti", kad nusipirkti nereikalingų daiktų, jog patikti žomėns kuriems nerūpi?
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių