Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės baigiasi, o anekdotų apie Lietuvos sportininkus kol kas negirdėti. Gerai tai ar blogai?

Juk pernai, dar neįpusėjus Europos vyrų krepšinio čempionato finalo turnyrui, kandūs ir kai kuriais atvejais netgi taiklūs juokeliai jau sklandė ne tik anoniminiuose interneto tyruose, bet ir alaus baruose.

Suprantama, krepšinis pas mus – tai ne biatlonas ar kalnų slidinėjimas. Ir palydos – kitokios, juo labiau – sutiktuvės. Be to, žiemos olimpiečiams šiemet nėra dėl ko raudonuoti – jie pagal savo meistriškumą kovėsi visomis jėgomis, nefinišavo paskutiniai, nesukniubo veidu į sniego ir ledo pliurzę, kaip kai kurie lenktynių nebaigę varžovai.

Dviprasmiams komentarams kelią užkirsti pamėgino ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas. "Mes žinome, ko norime, bet nežinome, kaip tai padaryti, kai nėra pinigų. Ar ras jų žiemos sportui mūsų valstybė?" – retoriškai klausė jis.

Bent jau aukščiausių valstybės strategų požiūris ir į "žieminius", ir į "vasarinius" liudija, kad tiek pinigėlių, kiek reikia šių laikų sporto profesionalams, artimiausiu metu tikrai nebus.

Ir nėra ko rodyti pirštais į Latviją ar Estiją, besimurkdančias panašioje krizėje. Kas iš to, kad Latvijos prezidentas, net ir daužomas kritikų už išlaidavimą, vis dėlto nuvyko į Kanadą palaikyti savo šalies sportininkų ir netgi užsuko į ligoninę, kai vienas iš latvių olimpiečių buvo išoperuotas? Argi mums ką nors reiškia toks valstybės vadovo žingsnis?

Jei mums ką nors reikštų ne vien latvių, bet, tarkime, gruzinų pavyzdžiai, šokių ant ledo pora amerikietė Katherine Copely ir lietuvis Deividas Stagniūnas būtų startavę Vankuveryje, nes tokią teisę turėjo. Deja, jiems sutrukdė Pilietybės įstatymo raidė. Tbilisiui, į olimpiadą išsiuntusiam amerikietės Allison Reed ir gruzino Otaro Džaparidzės duetą, tokių problemų nekilo.

Kai biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė 7,5 km sprinto varžybose užėmė 25-ąją vietą ir aplenkė tituluotas Vokietijos sportininkes – 2009 m. pasaulio vicečempionę Simonę Hauswald (26-oji vieta), 2002 m. olimpinę čempionę ir 2006 m. Turino žaidynių vicečempionę Andrea Henkel (27-oji vieta) bei 2006 m. olimpinę ir 2009 m. pasaulio čempionę Kati Wilhelm (30-oji vieta), viename portale pasirodė toks "žinovo" įvertinimas: argi tai – rezultatas, kuriuo reiktų džiaugtis?

Tokiu atveju mums turėtų atrodyti labai keista Albanijos, Indonezijos ar Filipinų pozicija, nes šios šalys buvo įsigijusios nepigias Vankuverio žaidynių televizijos transliacijų teises, nors Albanijai atstovavo tik 1 sportininkas, o Indonezija ir Filipinai savo žiemos olimpiečių išvis neturi.

"Iš lietuvių laukiu olimpinio medalio. Jei nepasiseks Vankuverio olimpiadoje, bus kita. Svarbiausia, kad žmonės visada sirgtų už Lietuvą, nebūtų pragmatiški, pasidžiaugtų sportininkų laimėjimais, o ne sakytų blogus žodžius ir būtų nepatenkinti."

Kas taip pasakė?

Deja, ne lietuvis. Italas Gianas Luca Demarco, per televiziją komentavęs mūsų olimpiečių pasirodymus.