„Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ apie galimus pavojus ant vandens pasakojo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-os komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.
– Ar sausio pradžia išsiskiria nelaimingų atsitikimų kiekiu?
– Jei lygintume duomenis su praėjusių metų pradžia, tuomet turėjome šešis žuvusius asmenis, susijusius su įvykiais ant ledo. Šiemet turime tris žuvusius asmenis.
Kiekvienais metais, kai susidaro tinkamos oro sąlygos ledui formuotis, žmonės, neįvertinę situacijos ir ledo storio, paskuba pramogauti, važinėti transporto priemonėmis.
Žmonės elgiasi neatsakingai, neįvertina galimo pavojaus, neįsiklauso į tarnybų perspėjimus, ir tada nutinka nelaimės.
– Ar iš tiesų žmonės kartoja tas pačias klaidas?
– Dedame viltis į jaunąją kartą. Mūsų žvejų kontingentas, sudarantis didžiausią dalį asmenų, nesilaikančių saugaus elgesio taisyklių, yra labai sunkiai pakeičiamas. Jie savaip supranta rizikas, dažnai pervertina savo galimybes ir žinias, lipdami ant vandens telkinių.
Mūsų tarnyba deda visas pastangas, kad pasiektų gyventojus ir informuotų apie gresiančius pavojus, taip pat dalyvauja įvairiuose reiduose su kitomis institucijomis, vykdo prevencinius nuvykimus prie vandens telkinių.
Manome, kad šių priemonių šiandien yra tikrai nemažai ir jų pakanka. Žinoma, galėtų įsitraukti ir daugiau institucijų bei organizacijų, tačiau švietimas tikrai vyksta.
– Kada saugiai galima lipti ant ledo?
– Pirmiausia reikėtų įsivertinti, kokios oro sąlygos vyrauja ar vyravo ir ar jos buvo tinkamos saugiam ledui susidaryti. Yra nerašyta taisyklė, kad bent dešimt dienų turėtų vyrauti maždaug dešimties laipsnių šalčio temperatūra – tuomet lipti ant ledo būtų saugu mažiausiai vienam asmeniui. Tokiomis sąlygomis ledo storis galėtų siekti daugiau nei septynis centimetrus. Tam, kad ant ledo galėtų būti didesnė žmonių grupė, ledo storis turėtų siekti bent dvylika centimetrų.
Yra nerašyta taisyklė, kad bent dešimt dienų turėtų vyrauti maždaug dešimties laipsnių šalčio temperatūra – tuomet lipti ant ledo būtų saugu mažiausiai vienam asmeniui.
Lipant ant ledo reikėtų įsivertinti jo storį. Tam galima panaudoti kirvį ir patikrinti bent keturiose vietose, taip pat įsitikinti ledo struktūra – ar jis vienalytis, ar susidaręs iš sniego ir yra netvirtas.
Be jokios abejonės, būtina pasirūpinti ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis: turėti vandenyje neskęstantį kostiumą, o jei jo nėra – plūdrumo priemonę, šiuo atveju gelbėjimosi liemenę. Taip pat svarbu turėti ledo smaigus, kurie prireikus padėtų išsigelbėti įlūžus, ir virvę.
Lipant ant ledo pramogauti ar užsiimti kita veikla, patariama nebūti vieniems. Jei ant ledo lipa keli žmonės, reikėtų pasiskirstyti tokiu atstumu, kad jie nebūtų vienas šalia kito – laikytis bent daugiau nei dviejų metrų atstumo. Taip pat svarbu žinoti, kur esate, koks tai vandens telkinys, kaip prie jo privažiuoti ir prieiti, kad prireikus būtų galima kviesti pagalbą nelaimės atveju.
Lipant ant ledo pramogauti ar užsiimti kita veikla, patariama nebūti vieniems. Jei ant ledo lipa keli žmonės, reikėtų pasiskirstyti tokiu atstumu, kad jie nebūtų vienas šalia kito – laikytis bent daugiau nei dviejų metrų atstumo.
Įlūžus, savaime aišku, patiriamas terminis šokas – šaltas vanduo stipriai paveikia organizmą. Tačiau per kelias sekundes patariama atstatyti kvėpavimą, pasisukti į tą vietą, iš kurios atėjote, sukaupti jėgas, panaudoti ledo smaigus ir, perkeliant kūno svorį ant eketės krašto, pabandyti išsiropšti. Pavykus tai padaryti, nereikėtų iš karto stotis – patariama šliaužti arba ridentis kelis metrus ir tik tuomet bandyti stotis bei judėti kranto link.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai