Ir, tikėtina, ne vienas kandidatas patiria šaltą dušą išsiaiškinęs, kad durys į aukštąją mokyklą jam tikrai neatsivers. Arba atsivers – už savo lėšas. Pernai dažniausia to priežastis buvo pakelta konkursinio balo kartelė, o šiemet – ne tik dar kartą kilstelėta ji, bet ir padidinti reikalavimai matematikos egzamino rezultatams.

Prienų Žiburio gimnazijos abiturientė Gabrielė Černiauskaitė 3 iš 4 laikytų valstybinių egzaminų išlaikė puikiai. Biologijos surinko 71, anglų – 73, lietuvių – 98. Nepavyko tik su matematika, iš jos mergina gavo nelemtus 24, vos vienu balu mažiau nei nustatyta reikalavimuose. Tai jai uždarė duris gauti valstybės finansuojamą studijų vietą, stojant į bet kokią nehumanitarinę studijų programą, tame tarpe ir į išsvajotąją Želdininkystės studijų programą, esančią vieninteliame, netoli namų įsikūrusiame Aleksandro Stulginskio universitete.

Koją pakišo 1 matematikos balo trūkumas

„Nuo vaikystės žinojau, kad ateitį siesiu su augalais, o jau 10 klasėje tiksliai žinojau ir konkrečią studijų programą. Esu dirbusi ir tebedirbu floristikos ir švenčių dekoravimo srityse, todėl puikiai žinau, ko noriu ir ką veiksiu ateityje. Apsiverkiau vos pamačiusi matematikos egzamino užduotis. Nujaučiau, kad nepaisant visų kitų mano gebėjimų, būtent viena matematikos užduotis, vienas veiksmas gali pakišti koją siekiant savo svajonės. Taip ir nutiko.“ – apgailestauja Gabrielė.

Mergina pripažįsta, kad žinojusi, jog tikslieji mokslai – ne jos stiprioji pusė, tačiau, žinodama tai, 3 paskutiniuosius metus intensyviai ruošėsi ir lankė papildomus matematikos užsiėmimus. Deja. Pritrūko 1 balo. Ir nesvarbu, kad floristikos srityje ne taip svarbu tobulai mokėti algoritmus ar integralus.

Visgi mergina neatsisakė savo svajonės, pasiryžo mokėti už savo svajonių studijas.

„Labai gaila tėvų, kurie dėl man pritrūkusio 1 balo turės atiduoti savo sunkiai uždirbamus pinigus. Jie mane netgi skatino rintis studijas užsienyje, kur tikrai būčiau gavusi nemokamą mokslą, tačiau aš labai noriu likti čia, kur mano draugai ir artimi žmonės, todėl visi kartu pasiryžome – susitelksime ir įveiksime, kad ir kaip apmaudu bebūtų.“ – sako Gabrielė

Abiturientams kasmet – po savą „puntuką“

Aleksandro Stulginskio universiteto Stojančiųjų priėmimo grupės vadovė Giedrė Giedraitytė taip pat sutinka, kad abiturientams kiekvieni pastarieji metai atridena savą „puntuką“, užstojantį kelią į universitetą.

„Pernai patekimo į universitetą konkursinio balo kartelė buvo pakelta iki 3. Nemažai daliai abiturientų tai tapo neįveikiama kliūtimi. Šiemet ši kartelė pakelta dar aukščiau – iki 3,6 balų universitetuose ir iki 2 balų kolegijose. Daugiau mažiau žmonės su tuo jau susitaikė. Tačiau šiais metais nauju „puntuku“ tapo matematika. Net jei suskaičiavus visų reikalaujamų dalykų mokymosi rezultatus abiturientas 3,6 konkursinių balų kartelę ir peršoka, jis privalo būti išlaikęs matematikos egzaminą bei surinkęs ne mažiau nei 25 procentinius taškus pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą. Tad labiausiai apmaudu turėtų būti tiems abiturientams, kurių visų kitų egzaminų įvertinimai geri, o nepasisekė tik matematika ir jos egzamino rezultatas 25 proc. nesiekia, pavyzdžiui, vos vienu procentu. Šie žmonės taip pat privalės mokėti už studijas“, - teigia G. Giedraitytė, abejojanti, ar trijų valandų trukmės matematikos egzaminas, kurio užduotys šiemet sukėlė itin aštrių diskusijų net tarp ekspertų, iš tiesų gali atspindėti realų jaunuolio 12 metų įdirbį.

Staigmenos – ir ankstesnių metų abiturientams

ASU atstovė taip pat spėja, kad nemalonių staigmenų neišvengs ir pernykščiai abiturientai, planuojantys studijas pradėti tik šiais metais. „Žmogus žino, kad jis yra surinkęs 3 konkursinius balus, kaip buvo reikalaujama pernai, ir ramus metus laiko dirbo, keliavo ar savanoriavo. Tačiau šiemet reikalavimai pasikeitę - norint patekti į universitetą konkursinio balo minimumas yra 3,6“, - aiškina G. Giedraitytė.

Ką daryti abiturientui, kuriam pasisekė mažiau?

Tad ką realiai šiandien daryti abiturientui, savo „krepšelyje“ neturinčiam 3,6 konkursinių balų ir surinktų 25 procentinių taškų matematikos egzamino metu, bet norinčiam įgyti universitetinį išsilavinimą? Vienas variantų – atlikti privalomąją karinę tarnybą ar savanoriauti, nes tai suteikia papildomo konkursinio balo, ir studijas pradėti ne šiais, o kitais mokslo metais.

Kita išeitis – ateinantį pavasarį perlaikyti nepavykusį valstybinį egzaminą.

Kita vertus, juk nežinome kokie pokyčiai ir reikalavimai laukia ateityje. Belieka palinkėti savalaikių pakeitimų ir reikalavimų patvirtinimo, kad moksleiviai racionaliai ir be streso galėtų dėliotis jų ateitį įtakojančius pasirinkimus. Šiemet gi – jie tokios galimybės neturėjo visai.

Galiausiai, metai pertraukos, skirtos pamąstymams, kelionėms ir ramiam savo profesinių svajonių susidėliojimui – visiškai į naudą.

Ar verta bijoti mokamų studijų?

Tačiau tiems abiturientams, kurių brandos atestatų rezultatai leidžia studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose, bet žmogus neturi tam lėšų, nuleisti rankų ir galvoti apie emigraciją, skubėti nevertėtų – mūsų šalyje yra gerai išvystyta finansinės paramos studentams sistema.

Valstybinio studijų fondo direktoriaus pavaduotojos Kristinos Novickienės teigimu, valstybės remiamos paskolos yra teikiamos visiems - tiek pirmosios (bakalauro studijų), tiek ir antrosios pakopos (magistro studijų) studentams.

Tokia paskola suteikiama studijų kainai sumokėti. Paskolos suma per vienerius studijų metus negali viršyti studento už einamuosius metus mokamos studijų kainos ar jos dalies. Paskola išmokama į aukštosios mokyklos sąskaitą. Taip pat galima gauti lengvatinę paskolą gyvenimo išlaidoms. Ši paskola (iki 1900 Eur per metus) išmokama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki liepos 1 dienos (paskutinio kurso studentams - iki studijų pabaigos) į paskolos gavėjo asmeninę sąskaitą.

Palūkanos abiem atvejais santykinai yra labai mažos – per metus jas sudaro 2,1 proc. banko marža ir Euribor nustatyto dydžio kintamoji dalis, kuri pastaruoju laiku apskritai yra nulinė. Paskolos administravimo mokesčio nėra visiškai. Paimtą sumą reikės grąžinti per 15 metų, kuomet, tikėtina, pirmakursis studenčiokas bus tapęs sėkmingu, apsiturinčiu savo srities profesionalu, be vargo gebančiu atiduoti valstybei „skolą“.