Patarė ruoštis žiemai

Žinoma žolininkė Adelė Karaliūnaitė mano, kad žiema šiemet bus sunki ir šalta.

"Todėl, kad pirmas sniegas užsnigo ant lapų. Dar daug medžių buvo su lapais. Tai reiškia, jog bus šalta ir ilga žiema. Tačiau gali būti, kad šiemet bus permainingi orai. Vieną dieną gali lepinti šiluma, o iš ryto – žadins staiga užėjęs speigas", – tikino žolininkė.

A.Karaliūnaitė patikslino, jog neverta tikėtis nežinia kokių ekstremalumų, o tai, kad sniegas užklojo lapus, kita vertus, nėra blogai, nes pavasarį medžių pumpurai bus dailesni.

"Bus tokia žiema, kokios jos visuomet būdavo – tikros mūsų žiemos. Tačiau gali nutikti taip, kaip yra jau buvę mūsų kraštuose. Aš pamenu, kaip prieš daugelį metų lapkričio 18-osios rytą, vos prabudus, už lango spaudė 28 laipsniai šalčio, nors niekas ir nelaukė. Šimtas metų Žemės istorijoje yra nulis. Ką ten tos ilgametės prognozės. Va augalai tai tikrai prie visko yra prisitaikę", – kalbėjo A.Karaliūnaitė.

Žemėje trūksta drėgmės

Šiemet gamtininkai pastebi, kad giliuosiuose dirvos sluoksniuose labai trūksta drėgmės, nors visą rugpjūtį lijo lyg iš kibiro.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, spalį kone visų upių vandens lygiai nė nepasiekė normos. Akmena-Danė ties Kartena nuseko net 39 centimetrais.

"Iš tiesų, vasaros pabaigoje pasipylusios liūtys, regis, net neįsigėrė į žemę, rodos, paviršiumi vanduo nubėgo. Žemė iki dabar – lyg akmuo buvo. Net tulpių neįmanoma pasodinti, kokia ji kieta. Tačiau, manau, šiuo metu iškritęs sniegas pamaitins augalų šaknis", – sakė A.Karaliūnaitė.

Šiemet šermukšniai dar ir dabar yra pilni uogų, o tai, pasak senolių, reiškia artėjančią šaltą žiemą.

"Šiemet labai anksti pasirodė pirmieji sibiriniai paukščiai. Matyt, jaučia atšalimą, skuba į pietus", – spėjo A.Karaliūnaitė.

Orus spės penktadienį

Senoliai sakydavo – jei lapkritį sniegas nakvoja, tikra žiema po mėnesio ateis. Po mėnesio ateisiančią žiemą mini ir kiti pašnekovai.

Gamtos mokslų daktaras etnologas Libertas Klimka nebuvo toks kategoriškas ir žiemos speigais negąsdino, tačiau taip pat prisiminė posakį apie tai, ką reiškia, kai sniegas užkloja medžius, šiems dar esant su lapais.

"Iš tiesų, sakoma, kad tuomet bus šalta žiema. Šiaip sakoma, jei sniegas tris dienas laikosi, po mėnesio ateis žiema. Tačiau per savo gyvenimą aš įsitikinau, kad dažniausiai pasitvirtina kitas orų spėjimas. Kokia bus žiema, reikia spėti lapkričio 11-ąją. Per Šv. Martyną. Sakoma, jei žąsis per Šv. Martyną ant vandens, tai per Kalėdas bus ant ledo. Ir atvirkščiai", – tikino L.Klimka.

Ganiavos pabaigtuves reiškusi Šv.Martyno diena pajūryje buvo didelė šventė. Tokia proga šeimininkės kepdavo žąsį. O pagal jos kauliukus taip pat spėdavo orus.

"Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą – nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga – nešalta. Ir atvirkščiai, jei prie galo visai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta", – liaudiškus orų spėjimus aiškino etnologas.

"Žiemos charakterį mėgindavo spėti net per Šv. Mykolą, rugsėjo 29-ąją. Buvo žiūrima, iš kurios pusės tą dieną pūs vėjas. Tačiau šiemet pasitaikė labai nevėjuota diena, sunku ką pasakyti. O štai šiemet Vilniuje aš taip pat gerokai anksčiau nei įprasta pastebėjau šiaurės kraštų paukštį – svirbelį. Taip pat sakoma, jei paukščiai skrisdavo aukštai, tai yra šalčius pranašaujantis ženklas, jei skrenda žemai – žiemos dar nebus", – tikino L.Klimka.

Pasak pašnekovo, šiemet paukščiai laigė aukštyn–žemyn, gal tai galėtų reikšti, kad žiema bus su atlydžiais?

"Dar spėdavo pagal tai, kiek taukų žiemai sukaupė zuikiai. Girdėjau medžiotojus kalbant, kad šiemet zuikiai riebūs, o tai reikštų ateisiant šaltą, žiaurią žiemą", – prognozavo etnologas.

Taigos paukščių – nė kvapo

Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys paneigė pašnekovų orų prognozes pagal paukščius.

"Pamaryje Sibiro paukščių net nematyti. Čimčiakai vis dar Baltarusijoje. Keli atskrido ir tuos pagavome. Jokio išskirtinumo šiais metais. Svirbelį tik vieną pagavome, o paprastai spalio pabaigoje juos pradėdavome gaudyti. Lapkritį net šimtais jų būdavo. O dabar nėra", – aiškino V.Jusys.

Lapkričio 4-ąją Ventės rage sugauta pirmoji sniegstartė, kurios vardas lyg ir turėtų reikšti sniego pradžią. Šio paukštelio veisimosi buveinė – arktinė ir šiauriausių kalnų tundra.

Prognozės džiugina?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, priešingai nei kiti pašnekovai, ramino, kad nemato jokių įspūdingų šalčių šią žiemą.

"Kaip bus iš tikrųjų, žino tik Dievas. Tačiau mūsų prognozės rodo, kad žiema turėtų būti šiltesnė nei vidutinė norma. Gruodį turėtų vyrauti vidutinė temperatūra, o sausis ir vasaris turėtų būti šiltesni", – tvirtino D.Valiukas.

Gruodžio mėnesio vidutinė daugiametė temperatūra – 1,9 laipsnio šalčio. Sausio ir vasario vidutinė temperatūra – 3,2 laipsnio šalčio.

"Prognozuojama, kad sausį ir vasarį laukiame visu laipsniu šiltesnių orų", – aiškino D.Valiukas.

Tačiau tai nereiškia, kad žiemą nebus jokių temperatūrų svyravimų, kai šaltukas rimtai ims spausti.

Pernai buvo prognozuojama taip pat aukštesnė temperatūra nei vidutiniška. Prognozės pasitvirtino, ir teigiama, kad 2015-ieji buvo vieni šilčiausių metų per orų stebėjimo laikotarpį.

Jei prognozuojama aukštesnė temperatūra nei daugiametė norma, tikėtina, bus daugiau kritulių.