Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra pasidalijo docento Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis.
Anot docento, gegužė – pats gražiausias metų laikas Lietuvoje, o gal ir didesnėje Europos dalyje, nes ima masiškai žydėti sodai, sulapoja medžiai ir krūmai, oras prisotintas paukščių giesmėmis, pradedami intensyvūs sezoniniai žemės ūkio darbai, o dirbantiesiems artėja taip lauktos vasaros atostogos. Paprastai gegužės mėnesio klimatinėms ir fenologinėms savybėms didelę įtaką turi inertiški procesai, vykę balandį.
„Balandis gi, daugelio nuomone, buvo šaltas, žvarbus ir gana sausas (kokybiškai vertinant). Klimatinės duomenų bazės (tokios kaip NOAA ir kt.) rodo, kad balandis visame Baltijos regione buvo 1–3 °C šaltesnis už daugiametį vidurkį, o tam įtakos turėjo dažnas atmosferos srautų blokavimas virš Skandinavijos ir Šiaurės vakarų Europos, lėmęs arktinių ir šaltų kontinentinių poliarinių oro masių invaziją į regioną. Tokios oro masės pasižymi sausumu, o keliaudamos pavasarį toliau į pietus bei pietvakarius dar labiau išsausėja. Todėl ir dirvos Lietuvoje pradžiūvo šįmet žymiai anksčiau, nei įprasta, frontinis aktyvumas virš regiono buvo mažesnis, be to, kritulių potencialas tokiuose frontuose taip pat mažesnis už tipines vertes“, – teigė G. Stankūnavičius.
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje vyravo labai šilti ir sausi orai: oro temperatūra vietomis kilo iki +25 – +28 °C, o santykinė drėgmė kai kur sumažėjo iki pusdykumėms būdingų verčių 15–25 proc. Todėl ir viršutinis dirvos sluoksnis daugelyje Lietuvos rajonų yra sausas, nes drėgmės kiekis tesudaro 25–30 proc. Artimiausią savaitę, kai prognozuojamas trumpalaikis lietus, sausringos sąlygos dar nesitrauks.
Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenis, prasčiausios sąlygos dabar yra Vidurio Lietuvoje ir, vietomis, šiaurinėje Lietuvos dalyje. Dar vienas sausringų sąlygų požymis – prasidėję miškų ir durpynų gaisrai.
Artimiausiomis dienomis dar laikysis krituliams palankios sąlygos, nes Lietuva atsidūrė tarp dviejų skirtingų oro masių įtakos zonų: šaltos ir sausos jūrinio tipo arktinės oro masės virš Šiaurės vakarų Europos ir transformuotos tropinės kilmės oro masės, kuri vis dar „laikosi“ virš Vidurio Europos. Jas skiria net kelios frontinės zonos, ištįsę iš pietvakarių link šiaurės rytų. O nedidelio masto žemo slėgio sūkuriai kaip tik keliaus išilgai šios zonos per Lietuvos teritoriją. Kadangi skiriamoji riba tarp oro masių kaip tik yra virš Lietuvos, tai ir temperatūros kaita bus nevienoda šiaurės vakarinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse.
Antradienį bus šilčiausia pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse – čia šils iki +17 – +22 °C, o vėsiausia – pajūryje (+9 – +13 °C). Didžiausia kritulių tikimybė (daugiausia liūtinių) bus vėlyvą popietę ir vakaro valandomis Lietuvos pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose.
Trečiadienio naktis taip pat šilčiausia bus pietryčiuose – +9 – +13 °C, o vėsiausia – šiaurės vakaruose, +2 – +8 °C. Tiesa Latvijos Kurzemėje ir Vidzemės vakarinėje dalyje vietomis prognozuojamos šalnos. Trečiadienio popietinėmis valandomis didžiausia kritulių tikimybė Lietuvos vakariniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose, ten taip pat bus ir vėsiausia – tik +9 – +14 °C, o šilčiausia ir vėl pietryčiuose – +17 – +23 °C.
Ketvirtadienio naktis vėsiausia bus šiauriniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose – tik +2 – +7 °C, kai kur susidarys šalnos dirvos paviršiuje, šilčiausia naktis pietryčiuose – +9 – +14 °C. Ketvirtadienio dieną, prognozuojama, kad šilta oro masė galutinai bus „išstumta“ iš Lietuvos teritorijos, tačiau vis tiek rytinėje dalyje bus šilčiau šalies vakarinėje ir šiaurinėje dalyse.
Penktadienio naktį, pragiedrėjus, šiauriniuose rajonuose vietomis prognozuojamos šalnos dirvos paviršiuje, ore – +1 – +6 °C, o dienos maksimali oro temperatūra priklausys nuo atmosferos fronto, kuris turėtų būti nutolęs kiek į pietryčius nuo Lietuvos teritorijos debesų dangos: šiauriniuose ir Vidurio Lietuvos rajonuose +10 – +15 °C, kitur keliais laipsniais mažiau, o pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje prognozuojamas nedidelis lietus.
Ketvirtadienį virš Skandinavijos stiprės poliarinis anticiklonas, kurio centras penktadienį turėtų būti virš Botnijos įlankos. Tolesnis jo stiprėjimas ir plėtimasis į rytus virš viso regiono lems šiaurės rytų oro pernašą ir sausus orus ateinantį savaitgalį. Oro temperatūra savaitgalio dienomis sieks +13 – +18 °C. Nuo sekmadienio oro pernaša Lietuvoje keisis į pietryčių pietų ir Lietuvą vėl pasieks drėgnesnės ir kiek šiltesnės oro masės.
„Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad likusi gegužės mėnesio dalis beveik visoje Europoje bus šiltesnė už normą: didžiausi teigiami nuokrypiai prognozuojami mėnesio viduryje Vidurio Europoje, mėnesio pabaigoje – Rytų Europoje. Lietuvoje šilčiausia turėtų taip pat būti mėnesio pabaiga. Kritulių prognozė per paskutinę savaitę kiek keitėsi, tačiau visumoje šis mėnuo Lietuvoje turėtų būti drėgnesnis už normą ir tokios prognozuojamos sąlygos, galimai, susilpnins besivystančią sausrą“, – teigė docentas.
LHMT pranešė, kad, remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad gegužės mėnesio temperatūra (standartinė klimato norma: SKN: +12,5 °C ir 53 mm) bus 1 laipsniu aukštesnė , o mėnesio kritulių kiekis – iki 15–30 proc. didesnis už 1991–2020 m. vidurkį.
Beveik tokius pat rezultatus pateikia ir kitas (CFSv2) ilgalaikių prognozių modelis. Gegužės mėnesį temperatūra prognozuojama iki 0,5–1 laipsnio aukštesnė, o kritulių kiekis – iki 20–30 proc. didesnis už daugiametį vidurkį.
„Apibendrinus, penktasis šių metų mėnuo turėtų būti bent truputį šiltesnis ir drėgnesnis nei vidutiniškai. Įdomu tai, kad paskutinį kartą drėgnesnis nei vidutiniškai mėnuo Lietuvoje buvo tik 2025 m. spalis. Nuo tol visi buvę mėnesiai sausesni už daugiametį vidurkį. Žvelgiant į ankstesnius metus, 2021–2022 ir 2025 m. gegužės buvo šaltesnės už daugiametę normą. 2023 m. – artima normai, o 2024 m. gegužė – vasariškai šilta. Pagal kritulių kiekį daug sausesnės už normą buvo 2023–2024 m., drėgnesnės pasitaikė 2021–2022 ir 2025 m. gegužės“, – teigė tarnybos specialistai.
Jie priminė, kad tai yra eksperimentinės prognozės, todėl jų patikimumas nėra pakankamai aukštas. Svarbūs sprendimai, remiantis jomis, neturėtų būti priimami. Pateikta prognozė nereiškia, kad visai nepasitaikys šaltų ir/ar sausų dienų.
Naujausi komentarai