Viršuliškėse ir Aukštuosiuose Paneriuose maždaug pusšimtis komendantinių šaulių išsibandė, kaip elgtųsi panašių provokacijų metu. Viskas vyko antradienį nuo 22 val. iki 5 val. ryto.

„Pradžioje buvo kažkokios taikios demonstracijos, mitingai, provokacijos. Vėliau peraugo į konkrečius karinius veiksmus, sakykime, hibridines atakas keitė kinetinės atakos, apšaudymai, išpuoliai. Jų intensyvumas nuolatos tai padidėja, tai pamažėja“, – pasakojo Vilniaus komendantinių šaulių vadas Lukas Vaičiulis.

Kaip įvedus karo padėtį tarnybos sąveikautų tarpusavyje, treniravosi ir Krašto apsaugos savanoriai. Viena iš užduočių – septynių miesto strateginių objektų apsauga.

„Objektai susiję su kritine infrastruktūra, tai yra „Vilniaus vandenys“, „Grinda“, „Šilumos tinklai“, „Vilniaus viešasis transportas“, Greitosios medicinos pagalbos stotis ir Vilniaus savivaldybė“, – šnekėjo L. Vaičiulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors eismas nebuvo uždarytas, pravažiuojančius civilius tikrino kelios dešimtys policijos pareigūnų. Vienam BMW vairuotojui pratybos gerokai atsirūgo. Patikrinę transporto priemonę pareigūnai rado narkotinių medžiagų, galimai, kanapių, stiklainį su likučiais ir metalinį smulkintuvą. Įkliuvo ir keli neblaivūs vairuotojai. Iš viso patikrinti 700 automobilių.

Pratybose – be suplanuotų mokymams skirtų provokacijų, buvo ir tikrų.

„Tam tikras Kremliaus propagandos naratyvas. Siekiama sumenkinti ryžtą mums gintis, labai gaila, teks nuvilti, mes vis tiek ginsimės“, – aiškino L. Vaičiulis.

Tiesa, prokremliški veikėjai labiausiai reiškėsi internete.

„Didžioji dauguma yra drąsūs prie klaviatūros, kai rašo kažkokius komentarus. Žadėjo ateiti ir išdaužyti mums snukius“, – kalbėjo L. Vaičiulis.

Komendanto valanda paskelbta ir Kaune, Palemone. Gyventojai papuolę į kontrolės punktą pratybas vertino skirtingai. Vieni sakė, kad jaučiasi saugiau, kiti skundėsi, kad varžoma judėjimo laisvė.

„Nesąmonės visiškos. Laisvės piliečių ribojamos, negalima pravažiuoti gatve“, – sakė vyras.

„Mes žinojome iš anksto. Jeigu nežinotume, gal baisiau būtų. Džiaugiamės, kad ruošiasi“, – teigė pašnekovai.

LNK stop kadras

Kaune didesnių incidentų su gyventojais nefiksuota.

Pratybose imituotos situacijos, kurios būtų realiausios tikrame gyvenime. Pavyzdžiui, sustabdoma mašina, kurioje randama nėščia moteris su vyru. Kol moteris aiškina, kad skuba į ligoninę, kariškiai išsiaiškina, kad šalia esantis vyras yra visai ne tas, kuo dedasi.

„Žmonos gimimo metai? Aš jau matau, kad ne jūsų žmona, akys išduoda, laksto. Rankas prašom ištiesti“, – teigė šaulys.

Kaune pratybos – strategiškos. Jos vyko svarbaus objekto teritorijoje – intermodaliniame terminale, kuris yra vienas svarbiausių krovinių gabenimo ir logistikos centrų Baltijos regione.

„Visos kameros prie šito objekto yra stebimos. Vykdomas pėstysis patrulis, kuris vaikšto aplink objektą ir informuoja apie bet kokį įtartiną judėjimą“, – šnekėjo pratybų vado pavaduotojas Andrius Samosevas.

Kaune neramumų atveju būtų saugomi keli ypatingi objektai – savivaldybė, hidroelektrinė, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas.

„Saugome įmones, kurios teikia šilumą, elektrą, vandenį, remiame savivaldybę“, – pabrėžė Kauno miesto komendantas Gintaras Jaloveckas.

Paskutinį kartą mokymai, kaip elgtis įvedus komendanto valandą, Lietuvoje vyko dar prieš stojant į NATO.

„Pažiūrėsime, ką reikėtų patobulinti, padaryti geriau, o gal išvis kitaip. Tas pirmas blynas nėra prisvilęs. Didelių nesusipratimų nebuvo, visuomenė priėmė įvairiai“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad tokios pratybos padės apsibrėžti, kiek komendantūroms reikės pajėgumų.

„Matyt, sąrašas objektų, kuriuos reikia saugoti, bus didesnis negu buvo pratybose. Dabar kitiems etapams reikės išsiinventorizuoti aiškesnį objektų paveikslą ir pagal tai skaičiuoti“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

LNK stop kadras

Atskirų užduočių gavo ir savivaldybė.

„Pratybos buvo labai naudingos. Pereinant nuo popierinių planų ir pamatant, kaip faktiškai ir fiziškai viskas veiktų“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Esame žymiai geriau pasirengę, geriau suprantame apimtis, žinome, su kuo kalbėtis savivaldybėje, kokiais klausimais. Taip pat ir su kitomis institucijomis“, – aiškino Karo komendantūros vadovas Almantas Leika.

Kai žmonės vakare pamatė karius su ginklais ir neturėjo pilnos informacijos, turėjome daug skambučių į policiją, klausiant, kas vyksta.

Tiesa, visi sutaria, kad pasitaisyti reikėtų informuojant gyventojus, nes dalis gyventojų supanikavo pamatę gatvėje ginkluotus karius.

„Kai žmonės vakare pamatė karius su ginklais ir neturėjo pilnos informacijos, turėjome daug skambučių į policiją, klausiant, kas vyksta“, – pabrėžė V. Benkunskas.

Visa tai Lietuvoje vykstančių didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas“ dalis. Trečiadienį pratybose dalyvavo ir prezidentas, šįkart kaip dalyvis, o ne stebėtojas.

„Sprendžiau, kokius klausimus pirmiausia reikia išspręsti, kokius sprendimus priimti. Galbūt kai kurie iš tų įvykių buvo hipotetiniai, nepaisant to, reikėjo aktyvizuoti mūsų kreipimąsi į NATO, kokiu būdu, kada, kas turi sekti po ko“, – tvirtino prezidentas G. Nausėda.

Prezidentas trečiadienį lankėsi strateginėje ir jungtinių pajėgų vadavietėse.