Į Vilnių eurokomisarė Dalia Grybauskaitė atvyko ne tik paskelbti savo sprendimo siekti prezidento posto, bet ir atšvęsti gimtadienio.

Milžiniškas dėmesys

Šį sekmadienį eurokomisarei D.Grybauskaitei sukanka 53-eji. Didelė tikimybė, kad kitąmet pirmąją pavasario dieną savo gimtadienį ji sutiks jau būdama visateise šeimininke prezidentūroje Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje.

Visų visuomenės nuomonės apklausų lyderė gali nesunkiai laimėti gegužės 17-ąją vyksiančius prezidento rinkimus, nors pati pripažįsta, kad rinkimų kova gali būti nelengva.

Tai, kad D.Grybauskaitė yra neabejotina artėjančių valstybės vadovo rinkimų favoritė, akivaizdžiai įrodė ir tikras žiniasklaidos ažiotažas vakarykštėje spaudos konferencijoje, per kurią ji paskelbė savo sprendimą. "Tai čia mūsų visa lietuviška žiniasklaida susirinko?" – gerai nusiteikusi prabilo eurokomisarė, vos įžengusi į žmonių perpildytą gana nedidelę, todėl greitai prikvėpuotą agentūros BNS spaudos konferencijų salę.

Net kelias minutes fotografai ir televizijos operatoriai šokinėjo aplink, švytavo blykstės ir dūzgė kameros. Kai kurios žurnalistės tylutėliai komandavo savo operatoriams pafilmuoti kuo daugiau kandidatės veido, akių, rankų stambiu planu – jų gali prireikti, kai rinkėjai kelis mėnesius kruopščiai nagrinės, kas gi pretenduoja į aukščiausią postą valstybėje.

Pradžia – kailių fabrikas

Nėra abejonių, kad D.Grybauskaitės asmenybei bus skirtas ypatingas dėmesys. O jos biografija tam dėkinga – labai spalvinga ir įdomi. Anaiptol ne visuomet ji buvo "didelė ir griežta viršininkė". Ir aukštąjį mokslą įveikė ne pirmu bandymu.

Vilniuje gimusi jaunutė, devyniolikametė D.Grybauskaitė pradėjo dirbti Lietuvos filharmonijos kadrų inspektore, paskui išvažiavo į Rusiją, į tuometį Leningradą (dabar Sankt Peterburgas), kur netgi septynerius metus jai teko ir darbuotis kailių fabrike "Rot-Front", ir mokytis aukštojoje ekonomikos mokykloje. Kailių fabrike būsimoji eurokomisarė iš pradžių dirbo paprasta darbininke, vėliau – laborante.

Baigusi aukštąją ekonomikos mokyklą 1983 m. D.Grybauskaitė grįžo į Vilnių ir iki pat Nepriklausomybės paskelbimo dienos dėstė politinę ekonomiją vietos aukštojoje partinėje mokykloje. Šis biografijos faktas itin nepatinka radikaliai dešiniesiems D.Grybauskaitės oponentams.

Bet 1990 m. ji nutraukė saitus su partine mokykla ir išėjo į Ekonomikos institutą, o dar po metų buvo pakviesta į tuometę Vyriausybę dirbti programų vadove. Štai tada ir prasidėjo jos karjera valstybės tarnyboje. Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento direktorė, Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, diplomatė Lietuvos misijoje prie ES ir ambasadoje Vašingtone, viceministrė Finansų ir Užsienio reikalų ministerijose – tai sąrašas pareigų, kurias D.Grybauskaitė ėjo per dešimtmetį nuo 1991-ųjų.

Netikėtas pakvietimas

2001 m. vasarą formuojant Algirdo Brazausko Vyriausybę D.Grybauskaitė kiek netikėtai pakviesta į Finansų ministerijos vadovus. Kalbama, kad prie to daugiausia prisidėjo Prezidento Valdo Adamkaus tuometė aplinka, pasiūliusi bene svariausią ministro portfelį įteikti ne kokiam nors įtakingam kairiajam politikui, bet ekonominiu profesionalumu pasižyminčiai moteriai.

A.Brazauskas, regis, nesispyriojo. Jam ir pačiam patiko ambicinga ir jau griežtumu pagarsėjusi kandidatė. Premjeras nesunkiai įveikė ir savo vadovaujamos Socialdemokratų partijos radikaliojo kairiojo sparno niurzgėjimą – įrodė, kad nelengvomis ekonomikos stojimosi ant kojų po gilios krizės sąlygomis reikalingi racionalūs, sveiko proto kupini, bet ne populistiniai finansiniai sprendimai.

Vyriausybės posėdžiuose finansų ministrė buvo kieta. Jei būdavo bent mažiausia abejonė dėl to, kad sprendimas gali kainuoti per daug, D.Grybauskaitė ramiai, bet užtikrintai uždėdavo savo veto. Regis, tokia buvo jos darbo Vyriausybėje sąlyga – jokių politinių sprendimų finansiniais klausimais, priešingu atveju ministro portfelis galėjo būti tiesiog padėtas ant stalo.

Mėgsta sodinti krokus

Kai 2004 m. buvo sprendžiama, kas turėtų būti deleguotas į Europos Komisiją iš ES naujoke tapusios Lietuvos, klausimų beveik nekilo. Per trejus finansų ministrės darbo metus D.Grybauskaitė įrodė galinti būti ta, kuri bus tinkamiausia. Ir įpėdinį vadovauti Finansų ministerijai iš esmės parinko ji. Tai buvo nuosaikus socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Dirbdama Briuselyje D.Grybauskaitė tik sustiprino savo nepriklausomos ir griežtos finansininkės įvaizdį. Meistriškai ir gana gausiai viešai kritikuodama Lietuvos valdžią už klaidas ir "puotą artėjant marui", eurokomisarė užsidirbo nemažai populiarumo, kuris visiškai logiškai atvedė ją prie prezidento rinkimų starto linijos.

Tačiau paradoksas – D.Grybauskaitę žino beveik visi Lietuvoje, bet tebėra paslaptis, koks tai žmogus. Asmeninio gyvenimo paslapčių ji nelinkusi atskleisti, labai retai buvo moteriškų žurnalų viršelių herojė. Paprastas lietuvis apie eurokomisarę žinojo tik tiek, kad ji domisi Rytų dvikovomis, turi netgi juodąjį diržą. Esą dar vienas įrodymas, jog ji "kieta moteriškė".

Tebuvo vos vienas kitas D.Grybauskaitės nedidelio atsivėrimo publikai pavyzdys. "Mėgstu klasikinę arba stilizuotą klasikinę muziką. Gamta man iš tiesų labai svarbi. Mėgstu pjauti žolę ir sodinti krokus", – tai ištrauka iš jos prieš penkerius metus duoto interviu. Puošiasi santūriai, viena iš gyvenimo idealų – britų ekspremjerė Margaret Thatcher. Netekėjusi. Jos charakteris gana impulsyvus, pati tai yra pripažinusi, nors per pastaruosius kelerius metus tvirtina išmokusi kantrybės ir diplomatijos.

Tai, ko gero, ir beveik viskas, ką galima pasakyti apie D.Grybauskaitę.

Kas pateks į komandą?

Sunku pasakyti ir tai, kas galėtų tapti realiausios pretendentės į prezidentus komandos žmonėmis. Galima būtų tik spėti, kad į ją tikriausiai pateks jau daugelį metų D.Grybauskaitei padedanti jos atstovė spaudai Rima Kaziliūnienė, galbūt dabartinio eurokomisarės kabineto vadovo pavaduotoja Lina Adakauskienė, taip pat dabar teisininko duoną kremtantis buvęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas, vakar popiet atlydėjęs ją į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuriai eurokomisarė pateikė kandidatavimo dokumentus.

Vakarykštėje spaudos konferencijoje niekas nesėdėjo šalia D.Grybauskaitės, nepadėjo jai "reguliuoti eismo" per renginį. "Tai aš čia viena? Gerai, tvarkytis liepta man vienai", – ištarė kandidatė ir visai neblogai susidorojo su šia užduotimi.

O po spaudos konferencijos prie BNS biuro durų jos nelaukė nei tarnybinis automobilis, nei taksi. D.Grybauskaitė savais reikalais nuėjo tiesiog šaligatviu. Moteriai kartą teko sustoti ir išklausyti paprastų praeivių sveikinimų, kad jos sprendimas siekti prezidento posto yra teisingas.