Lietuva privalo radikaliai mažinti valstybės išlaidas, nes kitas pasirinkimas yra tik nacionalinės valiutos devalvavimas, teigia eurokomisarė, kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė.

To neturėjo būti

"Tendencija mažinti išlaidas neišvengiama. Yra du keliai išgyventi: radikalus išlaidų mažinimas arba devalvacija. Per vidurį pasirinkimo nėra. Išlaidų mažinimas, be jokios abejonės, – priemonė skausminga. Ji sukelia ir sukels socialinę įtampą, ji gali kainuoti Vyriausybių kaitą. Tokį pavyzdį mes turime gretimoje šalyje (Latvijoje – red. past.)", – Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje vakar sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, krizės įveikimo plane nesuderinti institucijų veiksmai, todėl mokesčiai buvo padidinti drastiškai, o pati sistema suvelta.

"To tiesiog neturėjo būti. Tai kompromitacija viso antikrizinio plano ir valstybės finansų stabilizavimo", – sakė D.Grybauskaitė. Tačiau ji nemano, kad reikėtų atstatydinti finansų ministrą Algirdą Šemetą. Anot eurokomisarės, klaidos yra "ne vieno ministro, o koalicijos problema".

Jos vertinimu, dabar Vyriausybės finansų stabilizavimo politika teisinga, bet jos vykdymo detalės, ypač kai kurios kryptys diskutuotinos. Eurokomisarė sukritikavo Vyriausybės sprendimus didinti akcizus, smulkiojo verslo apmokestinimo naštos sunkinimą, įmokų "Sodrai" sistemą.

"Nuo to pradėti buvo tikrai didelė klaida. Suvelti sistemos tikrai nereikėjo. Jeigu mėginame tik suvelti, sukompromituoti, o rezultatas labai menkas, tai ne tik finansinė, bet ir politinė klaida", – sakė D.Grybauskaitė. Jos nuomone, galbūt būtų užtekę apsiriboti keisti vartojamuosius mokesčius.

Skolintis pražūtinga

Kalbas apie būtinybę skatinti vartojimą ir skolintis valstybės poreikiams komisarė vadino nepagrįstomis.

"Euro įsivedimas nieko negelbėtų. Tarptautinės rinkos pavalgyti taip pat neskolins. Verslui, inovacijoms niekas neskolins. Pažadai, kad per skolą reikia skatinti vartojimą, bergždi, nes niekas neleis to daryti", – teigė D.Grybauskaitė.

Pasak kandidatės, defitictas Lietuvoje šiuo metu gali siekti 8 proc., o pasiskolinus išaugtų ir iki 10 proc.

"Jei mes proto pakankamai neturėsime, niekas neleis būti tokiems žiopliems", – juokavo eurokomisarė.

Nurodė landas

Vertindama idėją Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius, D.Grybauskaitė teigė, kad jie nepadėtų užtikrinti socialinio teisingumo, todėl tam reikėtų kitokių priemonių.

"Jei kalbėsime tik apie socialinio teisingumo viziją, progresiniai mokesčiai ją gina. Bet jie taikomi tik darbo santykiams. Nenoriu čia nieko gąsdinti, bet žmonės, kurie gyvena ne iš darbo santykių, o iš kapitalo, liks nepaliesti. Taigi tų, prieš kuriuos nukreipta ši idėja – apmokestinti turtingesnius žmones – tai nepalies. Jiems progresiniai mokesčiai nebus įvesti, nes jie mokės dividendus. Ar tikrai socialinis teisingumas bus pasiektas Lietuvoje, kai du trečdaliai visuomenės yra žemiau vidutinio lygio – praktiškai nėra vidurinio sluoksnio?" – sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, progresyvumo galima pasiekti kitais būdais.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad birželio mėnesį Vyriausybė galbūt svarstys progresinių mokesčių sistemą.

"Nuo Naujųjų metų visi mes mokame progresinius mokesčius, jų progresyvumas yra apatinėje dalyje – apskaičiuojant neapmokestinamąjį minimumą. Kiti siūlo, kad reikėtų progresinių mokesčių tarifą taikyti viršutinei ribai. Siūlymus galėtume svarstyti birželio mėnesį, šiandien mes nieko daugiau nesvarstome", – Lietuvos radijui vakar teigė A.Kubilius.