Mokslininkės pagal tyrimų rezultatus nustatė ir seminare papasakojo, kaip komunikuoti žinią apie klimato kaitą, kad ji būtų išgirsta įvairių visuomenės grupių. Buvo išgirstas ir dalyvių balsas – renginį vainikavo diskusija su gyventojų, įvairių organizacijų ir politikos atstovų auditorija.

Ką galvoja?

Mokslininkės atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje Lietuvos gyventojų buvo klausiama apie požiūrį į klimato kaitą, jos poveikį, susijusią elgseną. Atsižvelgdamos į atsakymus, tyrėjos respondentus suskirstė į grupes: nuo nerimaujančių ir susirūpinusių klimato kaita iki abejojančių ar atmetančių klimato krizę.

„Daugiausia tiriamųjų Lietuvos gyventojų priskirti susirūpinusių grupei – jie suvokia klimato krizę, ja domisi, palaiko iniciatyvas, bet patys yra pasyvūs, neinicijuoja pokyčių savo gyvenime. Atmetančių klimato kaitos krizę yra vos 1 iš 100. Statistiškai dėl klimato kaitos nerimaujantys yra jaunesni gyventojai, įgiję ar siekiantys įgyti aukštąjį išsilavinimą, o abejojantys ar atmetantys klimato krizę yra daugiausia vartotojiški, vyresni asmenys“, – sako KTU tyrėja dr. A. Budžytė.

Lietuvos gyventojai klimato kaitą dažnai įvardija kaip pagrindinę aplinkosaugos problemą Lietuvoje, tačiau pastebima, kad dažnai ją susieja su kitomis aplinkosaugos problemomis, pavyzdžiui, vandens ar oro tarša.

„Akcijos ir iniciatyvos, kurios geba priartinti problemą prie mūsų aplinkos ir priverčia realiai ją pamatyti, gali prisidėti prie elgsenos pokyčių. Tačiau neturėtume tikėtis, kad nuostatos ir įsitikinimai pasikeis po vienos iniciatyvos, tai yra ilgas procesas, reikalaujantis nuoseklaus darbo ir pastangų“, – pabrėžia tyrėja.

Penki tipai

Galvojant apie energijos vartojimą, dažnai mąstoma apie būsto šildymą ar mobilumą, tačiau net ir laisvalaikio veiklos gali būti itin imlios energijai.

„Žmonės dažnai nesusimąsto, kiek jų hobis ar mėgstama veikla sunaudoja energijos. Pavyzdžiui, žaisti tenisą uždarame, šildomame ir apšviestame korte arba rinkti žingsnius sporto salėje ant bėgimo takelio reikalauja daugiau energijos, nei tą darytume lauke“, – teigia KTU prof. dr. A. Balžekienė.

Pagal energijos suvartojimą galima išskirti penkis gyventojų tipus: keliautojus, gyvenančius priemiestyje, dažnai besinaudojančius automobiliu ir atostogų metu keliaujančius lėktuvais; taupančius gyventojus, kurie mažai keliauja, gyvena miesto centre arba arti jo ir yra nevartotojiški; namisėdas, kurie laisvalaikį leidžia pasyviai ir daug laiko praleidžia namuose; hobių mėgėjus, kurių didžiąją suvartojamos energijos dalį sudaro su hobiais siejamos veiklos, pavyzdžiui, slidinėjimas; vartotojus, kurie mėgsta greitąją madą ir naujas technologijas.

Mokslininkių tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvoje daugiausia yra hobių mėgėjų ir keliautojų, dominuoja gyvenimo būdas, dėl kurio didėja energijos poreikis.

„Įdomu, kad gyventojas gali būti susirūpinęs klimato kaita, žinoti apie iniciatyvas ir jomis domėtis, tačiau jo elgsena yra priešinga, pavyzdžiui, jam būdingas didelis vartotojiškumas“, – pastebi prof. dr. A. Balžekienė.

Kad išgirstų visi

Klimato kaitos komunikacija bus efektyvi, jei komunikuojant bus atsižvelgiama į tikslinę auditoriją.

Tyrėjos teigia, jog svarbu tinkamai atsižvelgti į visus komunikacijos elementus, kad žinutė pasiektų visus gyventojus. Tą galima padaryti įvertinus asmens, atstovaujančio tam tikrai gyventojų grupei, sąmoningumą, įsitraukimą, komunikacijos kanalą, temą ir formą.

„Pavyzdžiui, jei asmuo sąmoningas ir į klimato kaitos problemos sprendimą įsitraukia tik vidutiniškai, pagrindinis komunikacijos tikslas ir būtų skatinti įsitraukimą tinkamai parinkus komunikacijos kanalą ir temą. Svarbu atsižvelgti ir į asmenį, kuris skleidžia žinutę. Tarkim, studentei Kotrynai, susirūpinusiai klimato kaita, tiks visi kalbėtojai ir ji visus juos išgirs, o ūkininkui Jonui, kuriam mažiau svarbūs klimato kaitos klausimai, jau reikia parinkti tinkamą kalbėtoją, kurio jis klausysis“, – sako prof. dr. A. Telešienė.

Pasak mokslininkės, kartais komunikacija neturi stengtis pakeisti požiūrio, o tiesiog patvirtinti arba padėti suvokti, kad tam tikra elgsena yra aplinkai draugiška, net jei tai nebuvo suvokiama anksčiau. Tyrėja sako, kad puikus pavyzdys yra vyresnio amžiaus žmogus, gyvenantis kaime, – jis jau gyvena aplinkai draugišku būdu, net jeigu ir nėra susirūpinęs klimato kaita.

Ką, kur ir kada?

Klimato kaitos komunikacijos sėkmei daug įtakos turi tema, veiksmo vieta ir laikas. Tyrėja dr. E. Zolubienė išskiria sveikatą, miškus, vandens telkinius ir orus kaip universalias klimato kaitos komunikacijos temas.

Universaliomis veiksmo vietomis laikoma Lietuva ir konkretūs jos regionai ir gyvenvietės – taip temos priartinamos prie Lietuvos gyventojų ir tampa aktualios. Mokslininkė pabrėžia, kad svarbu informaciją pateikti esamuoju laiku ir saikingai kalbėti apie tolimą ateitį.

„Klimato kaitos komunikaciją asocijuodami su, pavyzdžiui, sveikatos ar ekonomikos komunikacija, galime žinutę paskleisti įvairioms visuomenės dalims. Svarbiausia – komunikaciją priartinti prie žmonių, nes tikslinga komunikacija ir patikima žinutė turi potencialo ne tik priversti susimąstyti, bet ir keisti aplinkai nedraugiškus įpročius“, – sako E. Zolubienė.