Pasak jo, šis statusas M. Kairiui galėjo būti suteiktas, pastarajam pranešus apie galimus Teisingumo ministerijos nurodymus, tokius kaip, ką priimti ar ką atleisti iš darbo.

Pats tarnybos vadovas šios informacijos portalui nekomentavo. Jos taip pat nepatvirtino ir Generalinė prokuratūra, teigdama, kad atskleisti tokio pobūdžio informaciją draudžia Pranešėjų apsaugos įstatymas.

ELTA primena, kad teisingumo ministras Rimantas Mockus siūlo atleisti iš pareigų LKT direktorių M. Kairį.

Nurodoma, kad tarnybinė nuobauda M. Kairiui, tai yra atleidimas iš pareigų, siūlomas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog LKT vadovas pažeidė Vidaus tarnybos statutą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą, taip pat taisykles, susijusias su įstaigų kontrole, reorganizavimu.

Galutinį sprendimą dėl M. Kairio atleidimo iš pareigų priims Vyriausybė.

Pats M. Kairys Eltai praėjusią savaitę teigė nesutinkantis su jo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis. Jis teigė planuojantis skųstis anksčiau ministrų kabinėto priimtus sprendimus jam skirti papeikimą ir griežtą papeikimą.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą.

R. Mockus Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.

LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, prieš kelias savaites jau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.

Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala.

M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo.

Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.

Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.

M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.