Lietuva privalo Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) pateikti papildomų dokumentų apie sovietų saugumo struktūrų veiklą ir pareikalauti pataisyti šio teismo sprendimą dėl genocido bylos, šeštadienį nutarė opoziciniai konservatoriai.

„Siūlome, kad Lietuva tuoj pat kategoriškai pareikalautų pataisyti priimtą EŽTT nutarimą ir nedelsiant įteiktų EŽTT reikalingus dokumentus“, - teigiama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tarybos Kaune priimtoje rezoliucijoje.

Anot jos, Strasbūro teismas, priimdamas sprendimą byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą, neatsižvelgė, kad „sovietinės okupacinės institucijos Lietuvos teritorijoje veikė visiškai neteisėtai“, „sovietinio saugumo institucijos Lietuvoje buvo vieningo centralizuoto okupacinio institucinio mechanizmo dalis“, o „V.Vasiliauskas buvo SSRS karinių struktūrų (MGB) karininkas, tad pagal Lietuvos Respublikos 1998 m. įstatymą – nusikalstamos organizacijos narys, dalyvavęs SSRS okupuotos Lietuvos pasipriešinimo kare priešo pusėje, dar ir susitepęs krauju“.

Rezoliucijoje teigiama, kad esamas EŽTT sprendimo tekstas mėgina atgaline data netiesiogiai įteisinti Sovietų sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir aneksiją.

„EŽTT neteisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (nežinia, kodėl tik 99 straipsnis) V.Vasiliausko nusikaltimo atžvilgiu buvo taikomas atgaline data, nors to asmens veiksmai 1953 metais buvo nusikalstami pagal nepriklausomos 1918-1940 m. Lietuvos valstybės įstatymus, kurie nebuvo atšaukti jokiu suverenios Lietuvos aktu, tik netaikomi“, - rašoma TS-LKD dokumente.

Jame primenama ir 1949 metų vasario 16 dieną priimta Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio tarybos deklaracija, kuri skelbė, kad Lietuva yra demokratinė respublika, o „asmenys, bolševikinės arba vokiškosios okupacijos metu išdavę Tėvynę bendradarbiavimu su priešu, savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimo kovai, susitepę išdavystėmis ar krauju, yra atsakingi prieš Lietuvos Teismą“.

Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija spalio pabaigoje paskelbė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.

Lietuvos teismai V.Vasiliauską buvo pripažinę kaltu dėl genocido, bet dėl ligų ir senyvo amžiaus nuo bausmės atleidę.

V.Vasiliauskas nuteistas už tai, kad dalyvavo deportuojant Lietuvos pasipriešinimo kovotoją Joną Būrininką. Lietuvos teismai argumentavo, kad jis dirbo represinėse struktūrose, kurios siekė sunaikinti partizanus, o rezistencijos dalyviai buvo svarbūs lietuvių tautai išlikti, nes jie trukdė sovietams vykdyti represijas. Tačiau Strasbūro teismas nurodė pasigedęs „istorinių ir faktinių duomenų, kaip Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“.