Valdantieji konservatoriai švelnina toną dėl atleistųjų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų, nes aiškėja, kad buvęs vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis galėjo būti teisus juos pašalindamas.

Patvirtino prokuroras

Generalinis prokuroras Darius Valys po kelių dienų tylos pagaliau patvirtino jau kiek anksčiau žiniasklaidos paskleistą informaciją, kad buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas tapo įtariamuoju teisėsaugos tiriamoje byloje dėl „Lietuvos rytui“ iš anksto nutekintos slaptos informacijos apie banko „Snoras“ bankrotą.

„V.Giržadui pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi“, – pareiškė D.Valys.

Daugiau jokių detalių nei jis, nei kiti Generalinės prokuratūros atstovai nepateikė, nes „tai gali pakenkti tyrimui“.

Neigia daręs ką nors neteisėto

Kad pareikšti įtarimai, kiek anksčiau patvirtino ir pats V.Giržadas. Bet ir jis nedetalizuoja, dėl ko konkrečiai yra įtariamas.

Buvęs FNTT vadovo pavaduotojas nekomentuoja ir to, ar jis jau buvo apklaustas, tiriant bylą dėl slaptos informacijos apie „Snorą“ nutekinimo.

Tačiau V.Giržadas neigia padaręs kokią nors veiką, už kurią galėtų būti baudžiama pagal įstatymą. Prireikus jis žada teisybės ieškoti Strasbūro teisme.

„Jeigu Lietuva nebūtų buvusi ES, Vilnius būtų tapęs Minsko mikrorajonu. Bet, turint galvoje, kad Lietuvoje vis dėlto yra civilizacija, tai yra teisinė valstybė, todėl teisinėmis priemonėmis sieksime, kad būtų atkurta teisybė“, – kalbėjo buvęs FNNT direktoriaus pavaduotojas.

Jis jau Lietuvoje laukia teismo proceso dėl grąžinimo į darbą. Į teismą V.Giržadas kreipėsi pats. Tikimasi, kad per šį procesą, be kita ko, bus išsiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis buvęs FNTT vadovo pavaduotojas prarado darbą, ar jis iš tikrųjų galėjo nutekinti slaptą informaciją.

Kol kas neskelbiama, kada galėtų vykti V.Giržado inicijuotas teismo procesas. Spėjama, kad tai gali atsitikti rudeniop.

Klausimo nebekelia

Buvusiam FNTT direktoriui Vitalijui Gailiui, kuris jau dirba privačioje įmonėje ir ketina šį rudenį kandidatuoti į Seimą su valdančiuoju Liberalų sąjūdžiu, įtarimai bent kol kas nepareikšti. Ar tai bus padaryta, generalinis prokuroras dar neatsako.

Kita valdančioji partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – nuo pat FNNT skandalo pradžios, kai postų neteko abu tarnybos vadovai, laikėsi kategoriškos nuomonės, kad V.Gailius ir V.Giržadas turi būti grąžinti į darbą. Tai vos nesugriovė valdančiosios koalicijos, nes FNTT vadovus atleidusio ministro R.Palaičio Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) nuosekliai gynė savo poziciją, kad priimtasis sprendimas yra teisingas.

Po to, kai prokurorai pareiškė įtarimus V.Giržadui, konservatoriai jau ėmė švelninti toną.

„Manau, tokiomis aplinkybėmis turbūt jau niekas taip aštriai nebekelia klausimo dėl grąžinimo į darbą. Tuo labiau kad į šį klausimą turėtų atsakyti teismas“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Tačiau jis nekomentavo įtarimų V.Giržadui ir tvirtino, kad nežino „nei apie jų turinį, nei apie pagrįstumą“.

„Tiesa pradeda aiškėti“

FNTT vadovų atleidimo aplinkybes tyrusios, bet savo įgaliojimus viršijusios Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis laikosi anksčiau daugybę kartų išsakytos pozicijos, kad atleisti vadovai turi būti grąžinti į darbą.

L.Kernagis įsitikinęs, kad pastarųjų dienų įvykiai, tai yra V.Giržadui pareikšti įtarimai bei Seimo Etikos ir procedūrų komisijos verdiktas, kad Antikorupcijos komisija viršijo įgaliojimus, yra jo vadovaujamos komisijos puolimas.

„Remdamasis mūsų atliktu tyrimu, manyčiau, kad šie pareigūnai tikrai yra sąžiningi ir morališkai švarūs“, – tvirtino L Kernagis.

Tačiau jam ir konservatoriams buvusių FNTT vadovų klausimu oponuojantys liberalcentristai tvirtina, kad pastarųjų dienų įvykiai įrodo jų užimtos pozicijos teisingumą.

„Tiesa po truputį pradeda aiškėti. Visada sakėme, kad valstybės institucijos ir teisėsauga atliks savo darbą, išsiaiškins visą tiesą, o politikai turi dirbti savo tiesioginį darbą ir nesikišti į tai, kas priklauso teisėsaugai“, – sakė LiCS pirmininkas Algis Čaplikas.

Jis pabrėžė, kad teisybė FNTT vadovų istorijoje, atrodo, yra buvusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės, o ne V.Gailių bei V.Giržadą gynusių pusėje.

Stojo R.Palaičio pusėn

R.Palaitis FNTT direktorių V.Gailių ir jo pavaduotoją V.Giržadą iš pareigų atleido šių metų vasario 15 d., motyvuodamas Valstybės saugumo departamento medžiaga. Anksčiau šie pareigūnai tikrinti melo detektoriumi dėl informacijos apie banką „Snoras“ atskleidimo pernai lapkritį, kai valstybės institucijos slaptame pasitarime susitarė imtis veiksmų prieš probleminį banką. Ši informacija buvo paskleista su „Snoru“ siejamame „Lietuvos ryte“.

Dėl šio liberalcentristų ministro sprendimo, sulaukusio koalicijos partnerių konservatorių kritikos ir sukėlusio įtampą valdančiojoje koalicijoje, vėliau buvo priverstas atsistatydinti ir pats R.Palaitis.

V.Giržadas teisme skundžia buvusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio įsakymą dėl leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo ir dėl pakartotinio patikrinimo poligrafu.

Prezidentė D.Grybauskaitė stojo buvusio vidaus reikalų ministro pusėn ir tvirtino, kad jo sprendimas priimtas pagrįstai, o buvę FNTT vadovai atleisti, nes prarado pasitikėjimą.

Šiuo metu FNTT vadovauja konkursą laimėjęs Kęstutis Jucevičius. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad dokumentą dėl savo patikimumo pasirašęs K.Jucevičius supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus.